Kalbant visai paprastai – jie reikalingi tam, kad mūsų ląstelės per anksti nesuirtų, įskaitant ir dėl rūgštinančių produktų (tokie yra visi konservuoti produktai, dauguma apdorotų produktų ir augalinės kilmės produktai) poveikio.
Tokie produktai, kaip gazuoti gėrimai, kepiniai, konservai arba ledai dėl daugybės juose esančių laisvųjų radikalų (kuriuos, beje, ir „gaudo“ antioksidantai) yra visiškas nuodas mūsų organizmui. Laimei, laisvųjų radikalų žalą bent jau iš dalies galima neutralizuoti vartojant paprastus produktus.
Toliau, remdamiesi išsamesniais duomenimis su skaičiais ir receptais, mes tik trumpai aptarsime, kokius natūralius antioksidantų šaltinius patogu vartoti kasdien.
Daugiausiai antioksidantų turi kai kurios žolelės, prieskoniai ir uogos, taip pat vaisiai ir daržovės, ypač tie, kurie turi daug vitamino C.
Žolelės ir prieskoniai, didėjančią tvarką:
– džiovinti raudonėliai,
– dar kiek geriau – cinamonas (pakanka įsiberti ½–1 arbatinį šaukštelį cinamono į košę, tarkuotus/keptus obuolius, naminį jogurtą arba riešutų pieną, į bet kokius ledus, užsibarstyti ant banano),
– dar kiek aukščiau sąraše yra mairūnai – juose dukart daugiau antioksidantų, nei raudonėliuose,
– nemalti kvepiantieji pipirai,
– citrininė melisa,
– paprastos arba džiovintos mėtos,
– imbieras,
– sąrašo lyderis – gvazdikėlis (žinoma, daugiau nei žiupsnelio gvazdikėlių niekur neįbersi, bet jie yra toks galingas užtaisas, kad ir žiupsnelis turės didelį poveikį).
Kiti produktai, kuriuose daug antioksidantų, ir kuriais patogu skaninti įprastą maistą:
– švieži žalumynai ir džiovintos slyvos,
– šaltalankiai, avietės, mėlynės, šermukšniai ir kakava,
– riešutai ir ankštiniai,
– dygliuotojo ožerkšnio uogos (goji) ir kopūstpalmės vaisiai (acai uogos) (pakanka kelių uogų).
Ir pabaigai:
Dauguma vitaminų, mineralų ir mikroelementų yra antioksidantai, bet iš jų vis dėlto išsiskiria vitaminas C, nes jis ne tik stiprus antioksidantas, bet ir yra nepakeičiamas kituose apykaitos procesuose, pavyzdžiui, kolageno skaidulų (tai odos, kraujagyslių, vidaus organų, audinių bei dantų, kaulų ir dantenų statybinė medžiaga) gamyboje, jis taip pat padeda įsisavinti geležį ir kalcį, užkerta kelią krešulių susidarymui kraujagyslėse ir atlieka dar daug kitų svarbių funkcijų.
