Konsultuoja gydytojas dermatovenerologas Nauris Grušauskas.
Tiesa ir mitai apie karpas
Karpos - virusinė liga. Virusai plinta oru. Tad karpa gali atsirasti ant kūno gyvenant kartu su užsikrėtusiu žmogumi.
Mitas. Iš tiesų šią ligą sukelia žmogaus papilomos virusas, bet jis neplinta per orą lašeliais. Dažniausiai užsikrečiama kontaktiniu būdu: per rankšluostį, sveikinantis, ypač jei rankose yra mikrotraumų.
Užsikrėtus virusu karpų atsiranda po kelių savaičių ar mėnesių.
Tiesa. Tą pačią akimirką ar dieną karpa tikrai neatsiranda - reikia laiko. Kada ji išdygs, priklauso nuo vaiko imuniteto. Geriausiai gelbsti taisyklė - grįžus namo rankas nusiplauti muilu. O jei karpų turi šeimos narys, jis privalo šluostytis tik savo rankšluosčiu ir gydytis, visi kiti - dažnai plautis rankas.
Karpų kartais atsiranda ir išnyksta dėl nervų.
Mitas. Karpų atsiranda turintiesiems nusilpusį imunitetą. Nervinė įtampa, nuovargis, aišku, imunitetą silpnina, tad užsikrėtus virusu gali atsirasti karpų. Tačiau jei organizmas atsparus ligoms, jų nepriaugs.
Karpų būna įvairių - plokščių, kietu paviršiumi ir minkštų, spenelio formos.
Tiesa. Spenelio forma retesnė. Karpos paprastai skirstomos į kietąsias (dažniausiai ant padų ir delnų) ir plokščiąsias (jaunatvines), kurios dažnai pasisėja ant veido, akių vokų, lūpų. Jaunatvinės būna ir kelių milimetrų, ir centimetro dydžio (susiliejęs karpų junginys). Karpų neskauda, bet dėl estetinio vaizdo verta gydyti.
Mažiems vaikams karpų dažniausiai atsiranda ant nugarinės plaštakų pusės.
Mitas. Dažniau atsiranda ant delninio paviršiaus, pirštukų, nes vaikai smalsūs, viską čiupinėja, liečia ir šiose vietose dažniausiai būna mikrotraumų. Nors, tiesą sakant, karpų gali atsirasti visur - ant keliukų, nosytės. Vienam ligonėliui iš Panevėžio kelios buvo... nosies ertmėje. Matyt, ją pakrapštydavo pirštukais, ant kurių buvo gausiai priaugusių karpų.
Jokie tepaliukai jų neveikia.
Mitas. Mažus vaikus gydau tik tepaliukais. Nepatarčiau tėveliams gydyti vaiko veido karpų patiems - rūgštiniai vaistai gali pažeisti odą. Viena ligonė norėjo greitai tapti graži, gydėsi puikiu vaistu, tinkamu veido srities karpoms, bet norėdama greičiau pasveikti ją pakrapštė. Kilo pūlingas odos uždegimas. Karpas reikia gydyti neskubant. Neretai tėveliai skundžiasi, kad karpą vis tepa vaistais, bet ši nė kiek nemažėja. Karpas gydantys rūgštinės kilmės vaistais kietų, storu paviršiumi darinių šaknų nepaveikia. Todėl visada patariu prieš tepant vaistų jas pamirkyti vonelėje ar suminkštinti kremu. Naujai atsiradusios būna minkštokos, lengviau gydomos, tik paskui jos sukietėja, suragėja.
Karpą galima tiesiog nukirpti ir patepti spiritu.
Mitas. Nukirpta karpa stipriai kraujuoja ir gali atsirasti žaizda. Be to, ji tikrai ataugs, nes liko šaknys.
Reikia paimti juodą siūlą, užrišti tiek mazgų, kiek yra karpų, ir užkasti į mėšlą po tvarto slenksčiu ar lietvamzdžiu. Kai siūlas supūva, karpos išnyksta.
Mitas. Per tą pusmetį, kol siūlas pūva, gali sustiprėti imunitetas ir karpos išnykti. Tada iš tiesų įvyksta „stebuklas".
Negavusi oro karpa „uždūsta", tad savaitei laiko reikia ją užklijuoti pleistru.
Mitas. Po pleistru karpa tik šunta ir suminkštėja. Tokią būna lengviau paveikti vaistais ir sunaikinti. Jei po pleistru karpa iš tiesų išnyktų, kiekvienas norėtų taip gydytis.
Efektyviausi pagal močiučių receptus pagaminti vaistai. Pvz., česnakas, sutrintas su lydytais kiaulės taukais, trintos putino uogos arba kiaulpienės, karpažolės, ugniažolės sultys.
Ir tiesa, ir mitas. Tai natūralūs vaistai, turintys šiek tiek rūgšties. Populiariausios yra ugniažolės sultys. Jei karpos mažutės ir ką tik pasirodžiusios, šie vaistai gali padėti. Kietų, didelių ir iškerojusių neveikia.
Karpų gydyti apskritai nereikia - savaime atsirado, savaime ir išnyks.
Ir tiesa, ir mitas. Jei imunitetas geras, karpos išnyksta. Tačiau jei dėl kokių nors lėtinių ligų (cukraligės, sutrikusios skydliaukės veiklos, tuberkuliozės) jis labai nusilpo, reikia ne laukti, o rimtai gydytis.
Karpa dingsta išsigandus.
Tiesa. Neretas turbūt girdėjo pasakojant močiutę, kaip kažkas kažko išsigando ir karpos prapuolė. Taip nutiko dėl to, kad bet koks dirginimas gali sukelti atsakomąją organizmo reakciją.Tada jis pradeda kovoti su visais svetimkūniais. Žinoma, tai dar nereiškia, kad vaiką reikia specialiai gąsdinti.
Karpas gali išnaikinti žiniuonės įtaiga.
Ir tiesa, ir mitas. Žiniuonės užkalba, bet tuo pačiu metu duoda atsigerti žolelių arbatėlės (dažniausiai imunitetą stiprinančios ežiuolės). Ir gydytojai kartais vaikams išrašo imuninę sistemą stimuliuojančio preparato. Jo pavartojus, karpos išnyksta, nereikia deginti azotu ar elektra.
Prideginus azotu, elektra arba lazeriu lieka kosmetinių randų.
Mitas. Gydant 1 kvadratinio cm dydžio karpą naivu tikėtis, kad neliks nė menkiausio ženklo. Tačiau jei laiku kreipiamasi į medikus, jei vaikas yra mažas (iki 8-9 m.) arba stiprus ir sveikas, gydau vaistais, netaikau elektrokoaguliacijos ar azoto terapijos. Juk šie metodai gana skausmingi. Net ir nuskausminant vaikui įvaroma baimės. Stresą patyręs naktį nemiega, blaškosi. Azoto ar elektros terapijos prireikia, jei karpa labai trukdo ir kitais būdais neįmanoma pašalinti, jei pradeda daugintis.
Lazeriu gydyti brangu. Jo principas toks pats - darinys sutirpdomas aukšta temperatūra.
Karpos gali ataugti.
Tiesa. Juk virusu galima vėl užsikrėsti. O jei imunitetas silpnas, karpų vėl atsiranda. Kartais po 4-5 mėn. atveda tėveliai vaiką ir sako: „Štai gydytojas blogai išgydė ir karpa atsinaujino". Aišku, kartais naikinant didelę ar giliomis šaknimis, dalis gali likti nesunaikinta. Paprastai tokio ligonio tėveliams sakau, kad po poros savaičių vėl jį atvestų.
