Kas antras-trečias suaugęs žmogus turi padidėjusį arterinį kraujos­pūdį. Tai vadinama arterine hipertenzija. Kas tai yra, kuo gresia ir kaip gydyti pasakoja prof. Žaneta Petrulionienė.

Pavojinga yra tai, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, o jeigu ir žino, tai nesigydo, nes gana gerai jaučiasi. Skundai papras­tai atsiranda tik tuomet, kai širdis, kraujagyslės ir kiti organai negrįžtamai pažeidžiami. Labai svarbu anksti nustatyti padidėjusį kraujospūdį ir laiku pradėti sistemingai gydyti.

Kas tai yra kraujospūdis?

Tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, ritmiškai augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Deguonį nešantį kraują širdis turi išstumti tam tikru spaudimu tam, kad jis pasiektų vidaus organus ir grįžtų atgal.

Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais. Pirmasis, didesnysis skaičius, atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir yra vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnysis skaičius, atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir yra vadinamas diastoliniu. Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Norma­lus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/90, tačiau jei kraujospūdis didesnis už 140/90 – jį būtina mažinti.

Jaunesniems žmonėms ypač linkęs didėti diastolinis kraujospūdis (jis dar vadinamas „apatiniu“). Vyresniems nei 65 metų žmonėms dažniau didėja sistolinis („viršutinis“) kraujospūdis. Jei sistolinis viršija 140 mmHg, o diastolinis išlieka normalus (<90 mmHg) - tai vadinama izoliuota sistoline hipertenzija. Ją nulemia sustandėjusios, nepakankamai elastingos arterijos.

Kuo pavojingas?

Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus.

Negalima mažinti staiga

Senyviems žmonėms negalima sumažinti kraujospūdžio staiga, nes gali pablogėti smegenų kraujotaka. Sergantiesiems koronarine širdies liga pavojingas staigus diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas, nes tuomet nepakankamai kraujo priteka į koronarines kraujagysles, gali pasireikšti krūtinės angina.

Kas sukelia?

Padidėjęs kraujospūdis dažniausiai atsiranda be aiškios priežasties (iki 90 proc.visų ligos atvejų). Tada nustatoma pirminė arterinė hipertenzija. Išaiškinta daug vidinių organizmo mechanizmų, nulemiančių kraujospūdžio padidėjimą: simpatinės nervų sistemos, įvairių hormoninių medžiagų įtaka, arterijų vidinio dangalo (endotelio) funkcijos sutrikimas. Įtakos turi paveldėtas polinkis hipertenzijai.

Retai kraujospūdžio padidėjimą sukelia persirgtos inkstų ar kitos ligos (apie 10 proc. atvejų) - tuomet kalbama apie antrinę arterinę hipertenziją.

Pirminei hipertenzijai įtakos gali turėti paveldimas polinkis, amžius (virš 35 metų). Iš visų rizikos veiksnių labiausiai kenkia rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, per didelė kūno masė, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo riebalų kiekis, psichoemocinė įtampa, asmenybės A tipas (agresyvus, konkuruojantis). Nereikėtų užmiršti ir pomėgio valgyti sūrų maistą, kuris sulaiko organizme skysčius ir tuo didina kraujospūdį.

Laikinas pakilimas – ne liga

Kraujospūdis nėra pastovus dydis. Vienas ar du jo pakilimai – tai dar ne liga. Taip gali atsitikti susijaudinus, parūkius, geriant daug kavos, dirbant, sportuojant. Kraujospūdis laipsniškai didėja ir su amžiumi. Kar­tais jis pakyla tik gydytojo kabinete ir yra vadinamas “baltojo chalato” hipertenzija. Dėl to neretai išsigąstama. Norint įsitikinti, kad tai tikrai “baltojo chalato” hipertenzija, kraujospūdžio matavimą reikia pakartoti, 10-15 min. ramiai pasėdėjus kabinete arba namuose. Geriausia, kad atliktų ne gydytojas, o slaugytoja. Kai kurie tokią hipertenziją turintys žmonės ilgainiui suserga stabilia arterine hipertenzija.

Būna ir atvirkščiai – kai kuriems pacientams būdinga paslėpta (maskuota) hipertenzija – kai gydytojo kabinete kraujospūdis yra normalus, o namuose – padidėjęs.

Ypač rizikingas naktinis kraujospūdžio pakilimas. Naktį miegant kraujospūdis turi kristi, tačiau daliai pacientų jis arba nepakankamai sumažėja, arba nesumažėja visai. Naktinė hipertenzija ypač žalinga vidaus organams: širdžiai, inkstams, kraujagyslėms, akims.

Ar padidėjęs kraujospūdis, ar ne, turėtų spręsti gydytojas, regu­liariai jį matuodamas. Kiekvienas suaugęs žmogus bent kartą per metus turėtų pasitikrinti kraujospūdį. Nustačius jo padidėjimą, patartina įsigyti matavimo aparatą ir ryte bei vakare pasimatuoti pačiam. Tai nėra sudėtinga ir kiekvienam prieinama.

Kaip taisyklingai matuoti krau­jos­pū­dį?

Prieš tai patartina ne­rū­kyti, negerti stiprios kavos, pa­il­sėti bent 5, o dar geriau 10-15 mi­nučių, ne­var­to­ti krau­­jo­spū­dį vei­kian­čių vaistų. Ma­tuo­ja­ma sė­din­t, pa­dė­jus dešinę ranką ant sta­lo (žas­tas širdies aukš­tyje).

Namų sąlygomis patogiausi automatiniai aparatai, po mygtuko paspaudimo patys pripučiantys manžetę ir parodantys ekranėlyje ne tik kraujospūdį, bet ir pulso dažnį.

Nepaty­ru­siems matuotojams gali pasitaikyti matavimo klaidų. Geriausiai, kad pirmą kartą pacientas tai atliktų gydytojo ar medicinos sesers priežiūroje. Jeigu jis nepasitiki savo aparato parodymais, patartina atsinešti prietaisą ir pasitikrinti medikams padedant.

Matuoti reikėtų porą kartų per dieną visuomet toje pačioje rankoje: ryte tik pabudus (bazinis kraujospūdis) ir vakare po darbo dienos. Paprastai kraujospūdis šiek tiek didesnis dešinėje rankoje (skirtumas iki 10 mmHg), kairiarankiams gali būti didesnis kairėje.

Išsamiau kraujospūdį galima ištirti specialiu kompiuteriniu aparatu, kuris pritvirtinamas visai parai (paros kraujospūdžio monitoravimas). Toks tyrimas padeda nustatyti naktinį kraujospūdį žmogui miegant, paros kraujospūdžio vidurkį, jo “šokinėjimo” ribas.

Kaip sumažinti?

Lengvą kraujospūdžio padidėjimą galima pradėti mažinti be vaistų:

* mažinant kūno masę,
* metus rūkyti,
* reguliariai mankštinantis,
* sumažinus druskos ir sočiųjų (gyvulinės kilmės) riebalų kiekį maiste,
* mėsos patiekalus keičiant žuvimi;
* valgant daug žalių daržovių, vaisių, ypač turtingų kaliu;
* atsisakant alkoholio ar jį maksimaliai apribojant;
* išmokus at­sipalaiduoti, pailsėti, nepulti į paniką stresinėse situacijose.

Hipertenzija turi būti gydoma pastoviai, o ne pripuolamai. Gydant kraujospūdis turi būti tolygus, kraujagysles blogai veikia jo šokinėjimas. Laikantis rekomendacijų ir pastoviai jį kontroliuojant, galima išvengti atokių hipertenzijos komplikacijų.

Klaidos, daromos gydant arterinę hipertenziją:

* daugelis turinčiųjų aukštą kraujospūdį apie tai nežino, nes nematuoja;
* žinantieji, kad jų kraujospūdis padidėjęs, nesigydo, nes nieko nejaučia;
* paskirtus vaistus vartoja nereguliariai, tik tada, kai pajunta simptomus;
* vartoja per mažas vaistų dozes, nepasiekia reikiamo kraujospūdžio sumažėjimo;
* reguliariai nematuoja kraujospūdžio namie;
* užsiima „savigyda“, nutraukinėja gydymą, klauso draugų ir kaimynų patarimų.

======
Atsakykite į anketos klausimus ir laimėkite 100 Lt dovanų kuponą apsipirkti internetinėje parduotuvėje www.apatinukai.lt.