„Jeigu anksčiau teismai žiūrėjo, ar auka pakankamai aiškiai pasipriešino, reiškė savo nepritarimą, klykė, kažkokius kitus veiksmus atliko, tai dabar teismas aiškinasi, ar buvo duotas sutikimas tiems veiksmams ir ar jisai buvo aiškus. Tai yra du aspektai, kurie yra centre šito“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė M. Danielė.

„Tačiau keičiasi tik aspektas, tai nepanaikina jokios nekaltumo prezumpcijos“, – pridūrė ji.

M. Danielė akcentuoja, kad sutikimo dėl lytinių santykių būtinoji sąlyga yra laisva valia.

„Tai reiškia, kad kai aiškinamės, ar yra tas sutikimas, ar buvo jis duotas, tai jis turėjo būti duotas ne prašant, ne spaudžiant, ne manipuliuojant, ne įkalbinėjant, ne grasinant (...), o laisva valia. Ne būtinai žodžiu, bet turėjo būti sąlygos, kad tai laisvas žmogaus apsisprendimas“, – sakė parlamentarė.

Pasak jos, dabartinis įstatymas yra netobulas, nes jame bandoma išrašyti, kokius veiksmus gali atlikti smurtautojas.

„Pavyzdžiui, grasinti, naudoti psichologinę prievartą. Bandoma tuos punktus išaiškinti ir, aišku, kad jie neaprėpia vis įmanomo sąrašo ir nėra tos pagrindinės sąvokos, kad nesvarbu, kiek tų veiksmų gali būti ir kokių manipuliacijų galima atlikti, bet jeigu to sutikimo nėra, reiškiasi žmogus nesutiko, vadinasi yra ta prievarta ir smurtas“, – akcentavo M. Danielė.

Ketvirtadienį parlamentarė Morgana Danielė Seime užregistravo Baudžiamojo kodekso (BK) 151 straipsnio įstatymo pakeitimą, kurio tikslas – efektyvesnė seksualinių nusikaltimų aukų apsauga.

Anot parlamentarės, Lietuvos Respublikos BK gana išsamiai reguliuoja prievartinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau į nei vieno iš jų aprašymus nėra įtraukta sutikimo sąvoka.

Įstatymo projektu siūloma papildyti BK 151 str., numatant, kad privertimas lytiškai santykiauti, be jau išvardintų nusikalstamos veikos požymių, yra ir tuomet, kai lytiškai santykiaujama ar kitaip tenkinama lytinė aistra be aiškiai išreikšto laisvanoriško žmogaus sutikimo arba verčiama jį tokius veiksmus atlikti su kitu asmeniu.