Sudėtingą hormonų sistemos veiklą mums padėjo narplioti net dvi specialistės: su Vilniaus universiteto (VU) profesore, gydytoja akušere ginekologe, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidente, Europos vaikų ir paauglių ginekologijos asociacijos (EURAPAG) prezidente Žana Bumbuliene kalbėjomės apie vyriškus ir moteriškus hormonus, o štai su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docente, gydytoja endokrinologe, Europos endokrinologų draugijos Edukacinio komiteto nare, Europos medicinos specialistų draugijos (angl. – UEMS) Endokrinologijos sekcijos atstove Lietuvai dr. Lina Zabuliene aptarėme kitus, ne mažiau svarbius mūsų kūno „darbininkus“.

Profesore Ž. Bumbuliene, už ką atsakingi estrogenai? Kas nutinka, kai organizme jų trūksta? Kokios ligos gresia, kai jų per daug?

Estrogenai – pagrindiniai moterų hormonai. Pagal tai, kiek jų turime, galima vertinti kiaušidžių veiklą. Daugiausia kiaušidės išskiria būtent šių hormonų. Beje, estrogenai yra kelių rūšių, o pagrindiniu laikomas estradiolis. Jo kiekiai keičiasi menstruacinio ciklo metu, daugiausia būna prieš ovuliaciją. Aišku, kiekiai svyruoja visą moters gyvenimą. Mažų mergaičių kiaušidės ilsisi ir estrogeno dar neišskiria. Prasidėjus lytiniam brendimui, estrogenai pradeda gamintis ne iš karto. Pirmiausia iš antinksčių išsiskiria vyriškų hormonų – androgenų, jie atsakingi už pažastų ir gaktos plaukuotumo atsiradimą, o dalis jų verčiama estrogenais. Ir tik vėliau prasideda kiaušidžių stimuliacija ir estrogenų gamyba. Brendimo laikotarpiu jie ypač reikalingi, nes būtent tuo metu formuojasi antriniai lytiniai požymiai (krūtys, formuojasi moteriška figūra).

Supraskime, kad estrogenai turi labai didelę įtaką visai moters sveikatai. Todėl būtina kalbėti ir apie tai, kas nutinka, kai jų trūksta arba gaminasi per daug. Jeigu estrogenų trūksta jau brendimo laikotarpio pradžioje, lytinis brendimas net neprasidės. Jeigu mergaitė nepradeda bręsti (iki 14 metų nesiformuoja krūtys, iki 16 metų taip ir neatsiranda menstruacijos), mes, specialistai, imame ieškoti priežasties. Viena iš jų – estrogenų trūkumas. Dėl ko taip nutiko? Greičiausiai tai bus genetinės priežastys, o jų pakeisti ar išgydyti negalime. Bet estrogenų mergaitei trūksta ir sergant, pavyzdžiui, nervine anoreksija.

Jeigu nustatoma genetinė patologija ir organizmas estrogenų negamina, teks pasitelkti pakaitinę lytinių hormonų terapiją ir medikamentus vartoti iki pat menopauzės.

Kada prasideda estrogenų trūkumas? Fiziologiškai taip nutinka, kai moterys priartėja prie menopauzės laikotarpio. Jai prasidėjus, kiaušidės nebeturi folikulų ir nustoja dirbti, vadinasi, nustoja išskirti estrogenus. Štai kodėl moterys patiria įvairius nemalonius simptomus – karščio bangas, naktinį prakaitavimą, tachikardiją, nemigą, nuotaikos svyravimą. Laikui bėgant, estrogenų trūkumą pajunta ir nagai, plaukai, kaulai, oda.

Organizmas gali nustoti gaminti hormonus ir dėl žmogaus gyvenimo būdo. Tarkim, jauna mergina numeta daug svorio, dėl to sutrinka kiaušidžių veikla: nebeišsiskiria nei estrogenų, nei progesterono. Iškart pradeda silpti kaulinė struktūra, nes estrogenai paauglystėje reikalingi maksimaliam kaulų tankiui susidaryti. Jeigu estrogenų trūksta, šis tankis mažėja. Mergaitės organizme niekada nesusidarys maksimalus kaulų tankis, todėl bus padidėjusi kaulų lūžių tikimybė. Estrogenų trūkumas paauglystėje turės įtakos ir širdies bei kraujagyslių sistemai, dėl to anksčiau prasideda aterosklerotiniai pokyčiai. Net ir jauname amžiuje kiaušidžių veiklos sutrikimas neigiamai veikia organizmą.

Darkart noriu pabrėžti, kad būtent estrogenai lemia ir moters sveikatą, ir grožį. Beje, per daug estrogenų taip pat nėra gerai. Per didelis kiekis gali lemti, kad gimdoje augs miomų, o kiaušidėse formuosis cistų.

Nepamirškime, kad kiaušidės išskiria ne tik estrogenus, bet ir progesteroną. Tai – antros ciklo fazės hormonas, išskiriamas po įvykusios ovuliacijos. Dėl ko mes kalbame apie šį hormoną ir kodėl jis toks svarbus? Tarp estrogenų ir progesterono turi būti pusiausvyra. Išsiskyręs progesteronas rodo, kad ciklas buvo ovuliacinis ir moters vaisingumas nesutrikęs. Jeigu progesterono visai nėra, vadinasi, nevyksta ovuliacija. Jeigu jis išsiskiria ilgiau nei 14 dienų, galima įtarti nėštumą. Būtent progesteronas palaiko nėštumą. Moteriai dėl įvairių menstruacinio ciklo sutrikimų gali būti skiriami progesterono preparatai, kurie padeda sudaryti natūralų ciklą.

Estrogenus pavadinčiau tikru stebuklu, nes būtent dėl jų moterys, priešingai nei vyrai, jauname amžiuje nepatiria infarktų, insultų.

Dažnai moterys bijo hormoninių preparatų dėl galimo šalutinio jų poveikio.

Bijoti tikrai nereikia. Preparatai sintetinami pagal natūralaus hormono cheminę formulę, jie identiški organizmo gaminamiems, todėl ir šalutinio poveikio nėra. Kai estrogenų trūkumo priežastis genetinė, hormonai pradedami vartoti paauglystėje ir tęsiami iki 50 metų. Būtent dėl jų moterys išlieka sveikos ir gražios.

Ar jos pačios gali pajusti, kad sutriko estrogenų gamyba?

Simptomai primena menopauzės požymius: karščio bangos, naktinis prakaitavimas, nerimas... Gydytojas estrogenų trūkumą pamatys įvertinęs jūsų hormonus iš kraujo tyrimo, kuris yra labai tikslus.

Vis kalbame, kad estrogenai – moteriški hormonai, tačiau vyrų organizme jų irgi šiek tiek yra.

Taip, tikrai yra. Šiek tiek jų išskiria sėklidės, tačiau didžioji dalis pasigamina iš vyriško hormono – testosterono. Laikui bėgant, vyrų organizme gali padaugėti estrogenų, o jų išraiška gali būti padidėjusios krūtys.

O dabar skirkime dėmesio testosteronui – vyriškam hormonui.

Būtent dėl jo vyrų organizmas turi antrinius lytinius požymius: plaukuotumą, vyrišką figūrą ir išorinius lyties organus. Daugiausia testosterono išskiria sėklidės, mažą dalį – antinksčių žievė. Skirtingai nei moterys, vyrai paklūsta paros ritmui: štai kodėl rytais testosterono būna daugiausiai, o mažiausiai – 20 valandą. Jeigu vyrui trūksta testosterono, neprasidės lytinis brendimas. To priežastis gali būti genetinė, onkologinės ligos, sėklidžių pažeidimai.

Testosteroną gamina ir moterų organizmas, tiksliau antinksčių žievė ir kiaušidės. Moterims šis hormonas taip pat labai svarbus. Įdomu tai, kad kiaušidės pirmiausia išskiria testosteroną, o iš jo pasigamina mano jau minėta estrogenų rūšis – estradiolis. Visa tai vyksta kiaušidėse. Jeigu pusiausvyra pažeista, gaminasi daugiau vyriškų hormonų, bet jie neverčiami į moteriškus. Kai taip nutinka, gana dažnai diagnozuojame policistinį kiaušidžių sindromą. Kas nutinka? Nevyksta ovuliacija. Simptomai: vyriško tipo plaukuotumo padidėjimas (ant veido, krūtinės, nugaros), ryški aknė, alopecija (viršugalvio plikimas), menstruacinio ciklo sutrikimai. Dalį testosterono pertekliaus organizmas sugeba „pririšti“ prie baltymo, tačiau daugiau bėdos pridaro „laisvas“ testosteronas. Labiausiai nuo to kenčia jaunos moterys – paauglės ir 20-metės. Būtent šiuo metu labai svarbi išvaizda: kosmetologė su pacientės akne nesusitvarko, siunčia pas dermatologą, o šis – pas ginekologą.

Tam, kad moters organizme išsiskirtų didesnis testosterono kiekis, įtakos turi genetiniai veiksniai. Jeigu mama turėjo tokį polinkį, turės ir dukra. Anksčiau tokios moterys net nesugebėdavo pastoti, o dabar medicina pažengusi taip toli, kad vaikų susilaukia ir hormonų sutrikimų turinčios moterys.

Beje, testosteronas turi įtakos jūsų lytiniam potraukiui, todėl šio hormono organizme turi būti. Tačiau vis pasikartoju – reikalinga pusiausvyra.

Sakoma, kad šiais laikais moterys suvyriškėjo, o vyrai sumoteriškėjo. Kodėl taip nutiko? Ar tai susiję su hormonais? Galbūt moterų organizmas pradėjo gaminti daugiau testosterono?

Klaidingai manoma, kad toks lyčių virsmas gali būti susijęs su einamomis pareigomis, gyvenimo būdu ar netgi žalingais įpročiais. Tačiau taip tikrai nėra. Hormonų sistemą gali išbalansuoti išoriniai faktoriai, bet dažniausiai tai tam tikros ligos arba genetinės patologijos išraiška.

O dabar pasikalbėkime apie kitus hormonus. VU docentės gydytojos endokrinologės dr. L. Zabulienės paklausėme apie skydliaukės hormonus.

Skydliaukėje, dažnai vadinamoje išminties liauka, gaminami du svarbūs hormonai – tiroksinas ir trijodtironinas, reguliuojantys medžiagų ir energijos apykaitą, būtini normaliam augimui, brendimui, psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Jų kiekio pokyčiai siejasi su kūno svoriu, figūra ir išvaizda, mąstymo greičiu ir išmintimi.

Skydliaukės hormonų gamybai būtini su maistu gaunami jodas, geležis, selenas ir aminorūgštis tirozinas. Jodo, o kartu ir skydliaukės hormonų stygiui labai jautrios vaisiaus, naujagimio ir vaiko smegenų ląstelės, kurių vystymasis, augimas ir diferenciacija prasideda ankstyvuoju vaisiaus vystymosi laikotarpiu ir trunka dvejus trejus metus po gimimo, todėl jiems jodas ypač svarbus. Jodo dažnai pritrūksta ir žmonėms, kurie nevartoja joduotos druskos, mažai valgo ir kitų jodo šaltinių – žuvies ir kitų jūros gėrybių, duonos, pieno ar kiaušinių. Jodo trūkumas turi tiesioginį poveikį vaikų mokymosi gebėjimams, moterų sveikatai, gyvenimo kokybei, visuomenės iniciatyvumui ir ekonominiam produktyvumui.

Jei skydliaukės veikla slopsta, vystosi dažniausia skydliaukės liga – hipotireozė. Ankstyvose stadijose liga nesukelia pastebimų negalavimų. Ilgainiui hipotireozės negydant ima jaustis nuovargis, vangumas, mieguistumas, blogiau įsimenama, lėtėja medžiagų apykaita, auga svoris, užkietėja viduriai, lūžinėja plaukai, kraujyje didėja cholesterolio kiekis. Dėl mėnesinių ciklo sutrikimų sunkiau pastoti. Taip nutikus, būtina kuo skubiau pradėti gydymą sintetiniais skydliaukės hormonais ir tęsti jį visą gyvenimą.

Jei skydliaukė gamina per daug hormonų, vystosi hipertireozė – sunku pakelti karštį ir šilumą, gausiai prakaituojama, suaktyvėja medžiagų apykaita, krenta svoris, padažnėja širdies plakimas ar net sutrinka širdies ritmas, dreba rankos (kartais ir visas kūnas), gali stumti akis, jos ašaroja, slenka plaukai. Šiuo atveju taip pat būtinas skubus gydymas vaistais.

Dar vienas itin svarbus hormonas – insulinas ir populiariai liaudyje vadinama cukraligė. Papasakokite apie tai.

Insulinas – tai kasoje gaminamas hormonas, atsakingas už gliukozės kiekio kraujyje reguliavimą ir efektyvų jos, kaip energijos šaltinio, panaudojimą organizme. Veikiant insulinui baltymai naudojami kaip organizmo, ypač raumenų, statybinė medžiaga, didėja ir riebalų sintezė. Sveiko žmogaus organizme insulino tarp valgymų gaminama nedideliais kiekiais nuolatos, o valgant išskiriamas didelis jo kiekis, priklausomai nuo maisto kiekio, kokybės ir individualaus jo poreikio. Taip reguliuojama gliukozės apykaita.

Susirgus cukriniu diabetu gliukozė, užuot patekusi į organizmo ląsteles, lieka cirkuliuoti kraujyje, gliukozės kiekis nenumaldomai didėja, o organizmas savotiškai badauja ir nepakankamai maisto (gliukozės) paverčia jo paties reikmėms naudojama energija. Kraujyje susikaupusi gliukozė veikia toksiškai ir pažeidžia daugelį organų – blogėja regėjimas, inkstų veikla, sutrinka jutimai kojose, didėja miokardo infarkto, insulto, kojų gangrenos ir infekcijų pavojus.

Neabejojama, kad, keičiant gyvenimo būdą, nuolatos matuojant gliukozės kiekį kraujyje ir rūpestingai vartojant paskirtus vaistus, diabetą galima sėkmingai valdyti. Nėra nieko, ko negalėtų daryti diabetu sergantys asmenys, tik reikia žinoti ir suprasti, kada ir kaip, nes prisitaikius liga netrukdo jaustis gerai, gyventi įdomiai ir užsiimti įprastine veikla, maloniai praleisti laiką ir džiaugtis.

Augimo hormonas – labai svarbus mums augant ir jau užaugus. Pakalbėkime apie jį.

Vaikų augimą reguliuoja augimo hormonas, gaminamas vienoje iš mažiausių – žirnio dydžio – posmegeninių liaukų (hipofizėje). Augimo hormono gamybai svarbus pakankamos trukmės miegas, visavertė mityba ir fizinis aktyvumas, gera fizinė sveikata, saugi, rami ir komfortiška aplinka be patiriamo streso. Sakoma, kad anksčiau miegoti einantys ir laimingi vaikai užauga aukštesni. Paauglystėje augimo spartą nulemia ne tik augimo hormonas, atsakingas už galutinį žmogaus ūgį, bet ir lytiniai bei skydliaukės hormonai, antinksčių gaminamas kortizolis ir kiti augimo veiksniai. Todėl mergaitės ir berniukai šiuo laikotarpiu ištįsta, vydamiesi ūgiu vieni kitus.

Jei augimo hormono trūksta ir laiku nepradedamas gydymas, vaikai būna žemesni, vėluoja jų brendimas, gali pakisti kūno proporcijos, išvaizda. Jei vaiko ūgis ir svoris neatitinka pagal amžių rekomenduojamų normos ribų, būtina kreiptis pagalbos.

Suaugusiesiems augimo hormonas taip pat svarbus dėl ląstelių augimo ir regeneracijos, jis padeda palaikyti normalią kūno sandarą ir medžiagų apykaitą, raumenų masę ir kaulų tvirtumą. Vyresniems kaip 35–40 m. žmonėms augimo hormono gali reikšmingai sumažėti – tuomet kamuoja nuovargis, nuotaikų svyravimas, nerimas, depresija, sunku susikaupti, pablogėja atmintis, auga svoris, mažėja raumenų masė, lytinė funkcija ir libido, vyrai plinka, sausėja ir plonėja oda, didėja cholesterolio kiekis, gali vystytis širdies ir kraujagyslių ligos, osteoporozė.

Ir tai dar ne viskas. Antinksčiai gamina net kelis hormonus. Ką galėtumėte pasakyti apie pagrindinius streso hormonus?

Antinksčiai yra nedidukas 5 gramų organas, esantis virš inkstų. Šerdinė dalis gamina adrenaliną, noradrenaliną ir dopaminą, o žievinė dalis – gliukokortikoidus (pavyzdžiui, kortizolį), mineralokortikoidus ir šiek tiek lytinių hormonų – androgenų ir estrogenų.

Šiuolaikiniame konkurencingame pasaulyje su stresu, sutrikdančiu egzistuojančią pusiausvyrą ir harmoniją, susiduriame įvairiose gyvenimo srityse. Patiriant stresą neišvengiamai įvyksta hormonų audra: išsiskiria adrenalinas ir noradrenalinas, kortizolis, augimo hormonas, prolaktinas, vazopresinas ir kitos medžiagos, didinančios energijos šaltinių mobilizaciją ir padedančios prisitaikyti prie naujų netikėtų aplinkybių. Išsiskyrę adrenalinas bei noradrenalinas – kovos, bėgimo ar narsos hormonai, skatinantys stipriau plakti širdį, didinantys raumenų kraujotaką, keliantys arterinį kraujospūdį. Taip pat susitraukia odos ir kai kurių vidaus organų kraujagyslės, aktyvuojant gliukozės gamybą kepenyse ir glikogeno skaidymą raumenyse gaminama organizmui reikalinga energija, praplečiant bronchus gerėja organizmo aprūpinimas deguonimi. Be to, patyrus stresą per 15–40 min. žmogaus organizme pasigamina ir 2–5 kartus daugiau nei įprastai streso hormonu vadinamo kortizolio, tai paveikia ir galvos smegenis, todėl mažėja gebėjimas reguliuoti emocijas, priimti racionalius sprendimus. Įdomu, kad patarimas stabtelti, įkvėpti ir nusiraminti šiuo atveju turi tikrą fiziologinį pagrindimą.

Neabejotinai stresas – tai sudėtingas endokrininis virsmas, o jam užsitęsus gali kilti daug žalingų pasekmių: skydliaukės ligų, cukrinis diabetas, pilvinis nutukimas, lytinių liaukų disfunkcija ar net psichoemocinis vaikų žemaūgiškumas. Taigi, tik mokantis reaguoti į stresą ir jį valdyti, galima išsaugoti endokrininės sistemos darną.

Dar neaptarėme paslaptingo hormono – oksitocino.

Oksitociną, dažnai vadinamą meilės hormonu, gamina pogumburis, o į kraują išskiria posmegeninė liauka. Pagrindinė šio hormono funkcija – sustiprinti gimdos susitraukimus ir palengvinti gimdymą, skatinti pieno išsiskyrimą gimus naujagimiui, užtikrinti motiniškus instinktus ir naujos gyvybės globą. Oksitocino gausiai išsiskiria įsimylėjus, apsikabinus, liečiantis, džiaugiantis vienam kito draugija, glostant naminį gyvūną. Jam būdingas skausmo malšinamasis, raminamasis poveikis, mažinantis baimę, stresą ir uždegimą, jo gausa skatina prisirišimą, pasitikėjimą, dosnumą, empatiją ir atjautą. Žinoma, kad vyresni žmonės, sumažėjus oksitocino kiekiui, dažnai užsisklendžia, mažėja jų interesų ir draugų ratas, todėl bendravimas ir artimi ryšiai jiems ypač svarbūs. Šiuo metu mokslininkai tiria oksitocino vaidmenį turintiems priklausomybių, autizmo spektro sutrikimų, kamuojamiems anoreksijos, nerimo, depresijos, potrauminio streso sindromo.

Ar nuo hormonų priklauso mūsų laimės pojūtis?

Mintys, nuotaika, jausmai, emocijos, mokymasis ir meilė siejami su hormonais bei įvairiose galvos smegenų srityse išskiriamais neuromediatoriais – dopaminu, serotoninu, noradrenalinu, endorfinais, oksitocinu ir melatoninu. Laimės pojūtį nulemia subtili ir margaspalvė šių hormonų bei neuromediatorių dėlionė, kiekvienam savita ir nepakartojama, nuolatos kintanti ir todėl tokia žavi.

Nustatyta, kad ramūs, smalsūs, empatiški, draugiški, nebijantys pokyčių ir laimingi žmonės turi mažesnį streso hormonų – kortizolio ir adrenalino kiekį, o džiaugsmingi prisiminimai, užplūdus niūrioms mintims, sumažina kortizolio kiekį. Taigi jei norime gyventi džiaugsmingai ir prasmingai, būti laimingi, turime kasdien sąmoningai žingsniuoti laimės link, smalsauti, būti atviri, nebijoti keistis, atjausti ir mylėti, mokytis stabdyti laimės akimirkas, jas kolekcionuoti ir dalintis su artimais žmonėmis.