Vivian užtikrintai sako, kad vaginos terapija veikia! Pirmiausia, ji padeda moterims pamilti save.
Vivian, esi meno ir sekso terapeutė, kuri visuomet pabrėžia vaginos terapijos reikšmę moterų psichologinei ir fizinei būklei. Kaip iš viso apie ją sužinojai?
Pirmą kartą apie vaginos terapiją išgirdau, kai laukiausi pirmojo savo berniuko, prieš kokius penkiolika metų. Perskaičiusi kažkokiame leidinyje, prisimenu, pagalvojau: „Ką? Kas tai?“ Gilinausi toliau. Sužinojau, kad daug ką kaupiame savo vaginose ir tinkama terapija gali padėti pasveikti net jeigu į ją buvo įsibrauta prievarta. Tema suintrigavo. Tada buvo žiema ir aš tebesimokiau meno terapijos mokykloje, todėl iš Farerų salų dažnai vykdavau į Daniją ir atgal. Gyvenau viešbutyje, nes nenorėjau gyventi su šeima ir su kuo nors dalintis savo tobulėjimo procesu. Norėjau būti viena ir atkurti ryšį su savo vagina. Su savimi turėjau tik naujagimį. Pasiryžau susitikti su vaginos terapeute. Per pirmą susitikimą ji paprašė manęs nusirengti ir tuomet keliose vietose paspaudė mano vaginą. Man nei skaudėjo, nei buvo seksualiai malonu, nejutau beveik nieko. Tik jau uždariusi kabineto duris, supratau, kad vis tik kažkas pasikeitė.
Kaip vaginos terapiją apibūdini žmonėms, kurie niekada apie ją negirdėjo?
Vaginos terapija – lygiai tokia pati individuali terapija, kaip kad kreipiamės pagalbos į terapeutę dėl skausmo pėdose, kuri atlieka lengvus spaudimus tam tikruose taškuose. Spaudžia tiek kaklą, tiek tas pėdas. Aš tai vadinu sonoterapija. Vaginos sonoterapija. Egzistuoja tam tikri spaudimui pasiduodantys taškai, kurie pas visus yra maždaug vienodi, jie įsitempia nuo patiriamo streso. Galbūt nuskambės keistai, bet lygiai kaip mums skauda kaklą ar koją, skauda ir vaginą. Tokio skausmo pobūdis užslėptas, dažnai jį slepiame patys nuo savęs. Jį gydyti galima ir po daugybės nemalonių patyrimų: išprievartavimo, kraujomaišos, gimdymo, medicininių siuvimo procedūrų ir pan.
Vaginos terapeutas ne tik gydo, bet ir padeda atkurti ryšį su vagina. Tai naudinga norint patirti skirtingų rūšių orgazmą arba jeigu moteris orgazmą telaiko mitu, nes jai niekada neteko jo patirti. Ši terapija – galimybė pradėti jausti savo vaginą. Šis procesas lyg eksperimentų kupina kelionė, vyksmas, po kurio vagina tarsi nubunda, nes skiriame jai meilės ir dėmesio. Natūralu, kai skiriame kam nors dėmesio – tai suklūsta. Dėmesiu ir energija aprūpintą vaginą prilyginčiau nuostabaus grožio gėlei. Pakanka vien pasižiūrėti į dailininkės Georgia O’Keefe paveikslus... geriau.
Kaip vyko tavo pačios terapija?
Pas minėtą specialistę kurį laiką lankiausi tris ar keturis kartus kasdien. Mano vagina darėsi vis labiau laiminga, pradėjo su manimi bendrauti, juoktis. Buvo taip keista... Ji skleidė visokiausius garsus ir aš jos klausydavausi. O ji turėjo tiek daug visko papasakoti. Atsimenu, galvojau: „Kas, po velnių, čia vyksta?“ Paskambinau savo vaikinui, paprašiau, kad atvyktų pas mane į Daniją. Buvau ištroškusi sekso. Beprotiškai. Kaip tyčia tada peršalau, todėl mylėtis negalėjome. Tačiau aš vis tiek galėjau jausti savo vaginą, ji skleidė keistus garsus, todėl tik kartojau: „Nurimk, palauk šiek tiek...“ (juokiasi). Mano vaikinas nebuvo pažinęs šitos gaivališkos mano pusės, todėl, kai grįžau namo, jį tai gąsdino. Jis nemokėjo ir nesugebėjo patenkinti tokio mano alkio. Todėl sąmoningai ėmiau jį slopinti, vis labiau ir labiau, pasižadėjusi, kad vieną dieną dar tikrai susirasiu vaginos terapijos studijas ir jų imsiuosi.
Ar tęsėjai pažadą?
Užtrukau, bet taip. Beveik prieš dešimtmetį įkūriau savo įmonę ir užsiimu meno terapija. Dirbu daug, bet pati esu sau šeimininkė, esu karalienė. Noriu, darbo pasiūlymams sakau „taip“, noriu – „ne“. Per tą laiką išbandžiau daugybę dalykų sferų: teatrą, muziką, performanso meną. Pradėjau pasakoti istorijas, šokti, vaidinti, muzikuoti. Sekdama pasakas, apkeliavau visas Farerų salas. Didžiausias mano projektas įvyko 2017 metais: jame dalyvavo trys šimtai jaunuolių iš Šiaurės šalių. Projektas truko tik metus, bet po jo buvau išsekusi ir nusprendžiau apsilankyti pas moterį, kuri skaitė iš delno, Farerų salose ją vadino „moterimi su raudonu lagaminu“. Sužinojau, kad tame lagamine buvo daugybė sekso žaislų. Kai ji pažiūrėjo į mano delną, tepasakė: „mhm“... Ir sustingo. Ėmė aimanuoti, vaitoti ir visaip dūsauti (juokiasi). Jai pasidarė silpna, o aš gerai supratau, kodėl ji taip reaguoja, tačiau buvau tokia beprotiškai pavargusi, kad tegalėjau garsiai juoktis. Juoktis ir verkti, ir vėl juoktis, ir vėl verkti.
Moteris papasakojo man daugybę dalykų apie ateitį ir staiga paklausė: „Tai ką dabar mokysiesi?“ Aš jai atsakiau, kad tikrai nieko nesimokysiu, nes ir taip vos pastoviu ant kojų. Ji nepasidavė: „Ne, tu mokysies. Pradėsi mokytis tuojau pat, net ne rytoj, o jau tuoj pat“. Sutrikau: „Mokytis? Na nežinau, leisk pagalvoti. Ką aš galėčiau dabar mokytis?“. Kurį laiką pagalvojau ir tada atsakiau: „Na, yra vienintelis dalykas, kurio galėčiau mokytis. Tas, kurį ilgam buvau atidėjusi – vaginos terapijos“. Būrėja pagal išsilavinimą buvo seksologė, todėl tik nusijuokė: „Oho, vaginos! Man patinka vaginos! Papasakok daugiau!“. Papasakojau viską, ką žinojau, o ji tik klausėsi susižavėjusi.
Jau kitą dieną paskambinau į mokyklą Danijoje ir ten dirbusi terapeutė iš karto mane prisiminė: „Vau, Vivian, kaip smagu, kad paskambinai, jau buvau pasiilgusi balso iš tavo šalies.“ Ji mane informavo, kad po mėnesio prasidės naujas kursas, todėl jeigu noriu, galiu prisijungti. Viskas nutiko lyg pagal domino žaidimo taisykles – dalykai patys stojo į vietas. Galvoju, kad, darydami tai, kas atitinka mūsų prigimtį, sulaukiame pagalbos iš šalies, net iš pačios Visatos ir visa tarsi vyksta savaime. Taigi, taip aš tapau vaginos terapijos studente.
Su kokiomis problemomis susidūrusios moterys renkasi vaginos terapiją?
Pirmoji pas mane atėjusi moteris buvo kiek vyresnė nei šešiasdešimties metų. Ji atėjo pas mane, nes mylėjo savo vyrą ir norėjo su juo mylėtis. Tai man buvo nepaprastai gražu! Tačiau mylėtis ji negalėjo, nes jos vagina buvo pernelyg skausminga. Šio tipo terapijoje įprasta kalbėtis apie moterų seksualinę istoriją. Kitaip – vaginos istoriją. Tarytum, jeigu vagina kalbėtų, ką ji papasakotų? Iš moters pasakojimo sužinojau, kad ji įsivaikino berniuką, kuris turėjo problemų prisileisti žmones. Tačiau jo gyvenime atsirado mergina, su kuria jie planavo tuoktis. Visiems buvo pranešta, kad vestuvės laukia už mėnesio, visi ėmė ruoštis. Tuomet paskambino kita mergina, gyvenusi kitame miestelyje, ir pasakė, kad nuo jo laukiasi. Vestuvės buvo atšauktos. Šeimoje atsirado daug pykčio, daug įvairių jausmų. Ir visos su sūnumi susijusios problemos, neišsakytos tūnojo jos vaginoje. Nieko nuostabaus. Kas kartą, mums patiriant stresą ar įtampą, raumenys įsitempia, kartu įsitempia ir vagina. Negana to, mano klientė niekada savo kūnui nebuvo pasakiusi nei vieno gražaus žodžio: jai nepatiko jos rankos, pilvas, galvoje sukosi daug neigiamų minčių apie išvaizdą. Patariau jai nusipirkti kokį nors malonų kūno aliejų. Moteris to nesugebėjo padaryti net kelias savaites, o jai tereikėjo panaudoti aliejų savo malonumui ir rasti gražų žodį kūnui.
Kūną lyginu su augalu. Jei augalui sakysime gražius žodžius, jis bus laimingas. Pavyzdžiui, jei dilgėlei kartosime, kad ji graži ir nuostabi – ji nedilgins pirštų. Net ir mažiausi komplimentai, teigiamas žvilgsnis į save suteikia kūnui švytėjimo, jis jaučiasi laimingas. Tokia buvo pagrindinė mano klientės užduotis: taip pat jai reikėjo išmokti atsipalaiduoti, paleisti sūnaus problemas, apvalyti savo praeitį ir išmokti tinkamai kvėpuoti.
Vėliau pas mane lankėsi mergina, kuri per kiekvienas mėnesines kentėjo tokius skausmus, kad dvi dienas tegalėjo tik gulėti. Po vaginos terapijos skausmai dingo: dabar ji gali eiti į darbą, atlikti būtinus dalykus, tvarkyti reikalus.
Kaip judviem pavyko pasiekti tokį rezultatą?
Ją kankinusio skausmo priežastis buvo raumenų įsitempimas. Sakykime, moteris gali net lankyti fitnesą ir jos raumenys gali būti pernelyg įsitempę arba atvirkščiai, pernelyg atsipalaidavę. Kartais dėl atsipalaidavimo sunkiai laikomas net šlapimas. Svarbu susipažinti su savo raumenynu ir suprasti, ko reikia, kad vagina išliktų sveika. Geras seksas taip pat atlieka svarbų vaidmenį: viena pora sykį aplankė mane vedina smalsumo, ką gali suteikti vaginos terapija ir ką gali duoti jiems kaip porai. Jie buvo ištroškę ištyrinėti seksualumo visatą, paįvairinti savo seksualinį gyvenimą. Vadinu tai – seksualumo giria. Pas mane taip lankosi žmonės, turėję neigiamų seksualinių patirčių: kentėję nuo išprievartavimo ar neigiamos pirmosios sueitis patirties.
Labai dažnai tas lauktas pirmasis kartas būna visai nepanašus į romantiką žvakių šviesoje. Pasitaiko, kad jis tiesiog apsiriboja grynu nekaltybės praradimu. Retai kada tai būna visai malonu. Ar pagalvojate, kaip visa tai atrodo vaginai? Ji, matyt, galvoja: „Auč... Kas čia buvo?“ Iš tiesų, iš ko jauni žmonės mokosi apie seksą? Jeigu imsime pornografinius filmus, seksas juose perteikiamas supaprastintai: tereikia įkišti kažką į vaginą, din din din, ji kažką pasakys ir bus baigta. O kaip gi visi tie dalykai, kurie gali įvykti prieš sueitį? Švelnumas, malonumas, pasirengimas nuostabiai praleisti laiką, pasiruošimas? Moteris dažnai lyginu su duona: gaminant duoną, reikia nemažai laiko. Tešla turi iškilti, užaugti, orkaitę būtina įkaitinti… Nors moterys gali įkaisti ir greitai, vos spragtelėjus pirštais, dažnai joms prireikia laiko. Orkaitei baigus kepti, ji dar kurį laiką išlieka įkaitusi. Taip ir moteris. Tikiu, iš to yra ko išmokti. Nesvarbu, ar kalbėsime apie vyro ir moters, moters ir moters, vyro ir vyro ar bet kokį kitą žmogišką santykį, kuriame dalijamės mylėjimosi malonumu. Pats mylėjimosi aktas yra lyg žaidimas su seksualine energija, jam egzistuoja tūkstančiai būdų: lietimas, žodžiai..ir tik tada sueitis. Deja, daugelyje kultūrų seksas yra vien apie sėklos išsiliejimą ar greitą orgazmą. Kartą su viena moterimi kalbėjomės apie jos vaginą. Jos nuomone, šioji yra skirta jos vyrui. Ne jai pačiai, o jos vyrui. Na, žinoma, ir tualeto reikalams. Taip galvoja daugybė, daugybė moterų. Jei jų paklaustum, atsakytų: „Vagina? Ai, tai čia šlapinimuisi ir panašiai. Taip, mes mylimės, bet aš nelabai ką jaučiu, o mano vyras..jis nori sekso, patiria orgazmą ir užmiega“.
Konsultuodama apie seksualinę energiją ir seksualumą, mokau, kad jis gali padėti mums prabusti, padėti pamatyti ir patirti daugiau. Jis įpučia gyvenimui ugnies, meilės ir kantrybės sau bei kitiems.
Ar moterys laisvai kalba, atvirauja apie slapčiausią savo dalį?
Turiu klientę, kuriai prireikė vienerių metų vien tam, kad man paskambintų. Ji gyvena Airijoje, taigi mus skiria ilga kelionė. Ji labai gėdijasi savo kūno ir negali mylėtis su savo vyru. O kartu jie jau dvidešimt metų. Ji pasakoja, kad yra protinga, išsilavinusi moteris. Bet, kai imame kalbėti apie apatinę kūno dalį, ji be galo susigėsta. Šiaip ne taip ji papasakojo apie savo pirmą seksualinę patirtį: vaikinas tiesiog ją laikė, „tah, tah, tah, tah, tah“ ir viskas buvo baigta. Tokiu atveju vagina, žinoma, šokiruota. Vyrukas į ją pasidaužė ir tiek. Tik lankydama terapiją ji suvokė: „O siaube, juk tai buvo išprievartavimas, aš buvau išprievartauta“. Moteris niekada anksčiau apie tai nepagalvojo. Pirmąjį kartą mylėtis ji visai nenorėjo, norėjo jis, o ji per daug ir nepasipriešino….Kiek žinote tokių atvejų?
Klientė pasakojo, kad vieną vakarą atėjo jos dukra ir prisipažino, kad buvo išprievartauta. Moteris labai jautriai sureagavo, išliejo visą savo pyktį, bet negalėjo suprasti jo kilmės. Dukrai ji patarė apsilankyti pas psichologą, nors pati to nepadarė. Aš buvau vienintelis žmogus, kuriam ji papasakojo tą istoriją. Klientė taip pat nuoširdžiai prisipažino, kad viena jos pusė jai sakė: „Vaginos terapija? Tikrai ne, juk taip gėda!“. Tačiau kita konfrontavo: „Taip, taip, turi ten nueiti, tik taip galėsi vėl pradėti mylėtis su savo vyru. Dabar tu tiesiog bėgi. Ar bent pati žinai, nuo ko bėgi?“. Pamenu, kai pirmą kartą tarėmės dėl susitikimo, aš jos paklausiau, kada ji norėtų terapijos. Žinojau, kad artimiausiu laikotarpiu nebūsiu namuose, bet norėjau ją patikrinti, suprasti, kaip stipriai yra pasiryžusi terapijai. Ji pasiūlė susitikti tą pačią savaitę, tada aš jai priminiau, kad ji ir vėl mėgina išvengti mūsų susitikimo. Tada mes susitarėme dėl susitikimo ten, kur aš tuo metu keliavau. Moterims dažnai tenka perlipti nemažai barjerų tam, kad pasiryžtų ateiti į vaginos terapiją. Taigi, mano darbas ne tik būti vaginos terapeute, bet ir plačiai paskleisti apie tai žinią.
Studijuoji, praktikuoji juoko, meno ir sekso terapiją. Tačiau kuri sritis tau arčiausiai širdies?
Darbo sferoje mano širdis priklauso trims sritims. Pirmoji – vaikai. Vaikai – visada. Myliu vaikus ir mano širdis plaka dėl jų. Noriu visus vaikus padrąsinti būti kūrybiškesniais, trokšti daugiau iš gyvenimo, būti savimi. Jautriai reaguoju į patyčias. Jeigu matau, kad koks kietuolis iš ko nors tyčiojasi, sustabdau: „Ei, tai nėra kietai, kad ta mergaitė atskirta nuo visų. Eikš, prisijunk prie visų“. Noriu, kad patyčių kultūra būtų sugriauta. Dar viena – seksualumo sritis. Stengiuosi paaiškinti žmonėms, kad niekas negali mūsų priversti daryti to, ko nenorime. Man labai svarbios ir moterys, jų santykis su savimi, seksualumu, savo vagina. O trečiasis – psichiatrija. Širdis priklauso ir tiems, kurie serga depresija ar turi kokį kitą sutrikimą. Ne vienerius metus praleidau dirbdama su tokiais žmonėmis psichiatrinio gydymo institucijose.
Vivian, ko gi mokysiesi dabar?
Šiuo metu rašau knygą apie vaikus, seksualumą ir sienas. Rašau taip, kad skaitantysis nesijaustų blogai, nepamokslauju. Knygą sudarys pasakojimai, padedantys priimti tinkamą sprendimą, klausytis savęs. Visada sakau žmonėms, kad, jei jie jaučia, kad kažkas ne taip, reiškia, taip ir yra. Be šio projekto dar dirbu mokykloje su lėlėmis – tai kaip terapija ir akcija prieš patyčias. Šis projektas vykdomas visose Farerų salų mokyklose. Dažnai viešai kalbu moterims, kurios lieka namuose su naujagimiais, kalbu apie meno terapiją, vaginą. Trokštu aplankyti visus Farerų salų gydytojus ir jiems papasakoti apie meno bei vaginos terapijų naudą žmogui. Taip pat liepos mėnesį pirmą kartą lankysiuosi ir Lietuvoje, kur kūrybinio rašymo stovyklos metu bandysiu pasidalinti savo žiniomis ir drauge su stovyklos dalyviais dekonstruoti santykį tarp rašymo, kūrybiškumo ir seksualumo.
Nors jau kelerius metus dirbu vaginos terapeute, dar planuoju baigti seksologijos kursą. Noriu padėti žmonėms susilieti su savo seksualine energija. Dievinu savo darbą. Ši terapija padeda moterims pasveikti po sunkiausių patirčių. Visi mes jų turime. Ir ne visos patirtys baigiasi laimingai. Bet tą laimingą pabaigą mes galime sukurti patys. Galvoju, kad visas mūsų patirties mėšlas kažkuriuo momentu virsta trąša. Taigi bet kokia neigiama patirtis gali virsti naudinga. Lygiai taip, kai mes suklumpame, kažkas mumyse mums padeda pakilti. Ir taip mes tampame vis stipresniais.
