Menopauzė. Velvetinis sezonas


Vieną dieną pajuntate, kad be jokios priežasties išprakaitavote. Plūsteli karščio banga, veidas ir kaklas parausta. Bėgate atsigaivinti šaltu vandeniu, ir nemalonių pojūčių lyg nebūta. Bet po kurio laiko visa tai kartojasi. Maža to, vėluoja mėnesinės. Skubate į vaistinę, darotės nėštumo testą, šis rodo, kad nesilaukiate, bet gal įvyko klaida, juk menstruacijos nesirodo jau porą mėnesių? Testą kartojate. Rezultatas – tas pats. Laikas pėdinti pas gydytoją. O ji šypsodamasi sako: „Viskas gerai. Jums – pirmieji klimakso požymiai. Kitaip tariant – premenopauzė.“ Tačiau šiai tiesai dar nesate pasiruošusi...




Apie klimaksą ir menopauzę kalbamės su gydytoja akušere ginekologe Ingrida Kravčenkiene.


Gerbiamoji gydytoja, kas yra klimaksas ir kokie simptomai signalizuoja, kad šis periodas artėja?


Graikų kilmės žodis klimax lietuvių kalba – laiptai, arba tiksliau – viršutinė, aukštesnioji pakopa, mat terminas atėjo iš retorikos, o ji žymėjo kalbos manierą, kai kiekvienas kitas posakis buvo stipresnis už ankstesnįjį. Šis periodas dar vadinamas menopauzine pareiga, laikotarpiu, pasižyminčiu su dauginimosi funkcija susijusiais fiziologiniais moterų organizmo pokyčiais. Tai pereinamasis amžius nuo reprodukcinio amžiaus pabaigos iki pomenopauzės pradžios. Moterų klimaksas gali prasidėti įvairiai, tikslaus termino nėra. Paprastai prasideda apie 45–48 gyvenimo metus, gali trukti įvairiai – lemia daugelis faktorių. Klimaksas skirstomas į ankstyvąjį (trukmė įvairi) ir vėlyvąjį (1–3 metai). Pomenopauzė – tai mėnesinių išnykimas, bet nustatoma jau po to, kai dvylika mėnesių šios neatsinaujina.


Menopauzė (graikų kilmės žodis meno – mėnesinės, pause – nutrūkimas) – tai mėnesinių ir kartu vaisingumo išnykimas. Šiuo laikotarpiu susilpnėja kiaušidžių funkcijos, išsenka kiaušinėlių atsargos kiaušidėse. Kiekvienos moters organizmas persitvarko, pakinta hormonų veikla. Tai gali atrodyti kiek painu, nes mokslas žengia pirmyn, ir viskas, kas anksčiau buvo paprasta kaip du kart du, tampa žymiai sudėtingiau. Įsivaizduokite, kad žiūrite į dangų plika akimi, o paskui – per galingą teleskopą. Tas pats vaizdas, bet išryškintas teleskopo, keičia mūsų supratimą apie dangaus kūnus.


Perimenopauzė – tai laikotarpis, apimantis menopauzinę pareigą (klimaksą) ir pomenopauzės pradžią. Šis trunka dažniausiai 5 metus. Tas skirstymas yra gana santykiškas ir naudojamas medicininėje literatūroje diagnostikos bei gydymo paskyrimo tikslais. Pakanka suprasti, kad prasidėjus klimaksui mėnesinės gali būti arba nebūti, bet kai jų nebėra jau dvylika mėnesių, laikoma, kad prasidėjo menopauzė.


Klimakso laikotarpiu gali kamuoti įvairūs negalavimai: pilti prakaitas naktį ir dieną arba susijaudinus, parausti veidas, kaklas, viršutinė liemens dalis, stipriau plakti širdis, svaigti galva, padidėti dirglumas, dažniau keistis nuotaika, galimi depresijos, nerimo reiškiniai, padidėja bendras jautrumas. Dėl hormonų pokyčių organizme kinta menstruacijų ciklas: pradžioje būna per trumpas, vėliau – per ilgas. Tarpai tarp menstruacijų gali trukti 2–4 mėnesius.


Vis dėlto kiekvienos moters organizmas individualus, tad ir menopauzės simptomai pasireiškia skirtingai?


Tyrimai rodo, kad nuotaikos svyravimai pasireiškia 82 proc. moterų, naktinis prakaitavimas, lemiantis ir miego sutrikimus, – 81 proc., staiga užeinančios karščio bangos – 85 proc. moterų. Daugumą moterų kamuoja sąnarių skausmai. Menopauzės laikotarpiu vyksta metabolizmo pokyčiai, neretai sparčiau ima augti svoris. Prasideda ir pasunkėja kai kurių ligų simptomai: širdies kraujagyslių ligos, osteoporozė, makšties sausumas, šlapimo nelaikymas.

Organizmui prisitaikius, kai kurie reiškiniai aprimsta, bet niekuomet neišnyksta visiškai.


Kokia yra visų Jūsų išvardytų nemalonumų priežastis?


Kaip minėjau, juos lemia hormonų pokyčiai, kiaušidžių veiklos išsekimas, moteriškų lytinių hormonų stoka. Pavyzdžiui, pagrindinė plaukų slinkimo priežastis – estrogenų kiekio sumažėjimas moters organizme. Estrogenai reikalingi plaukų folikulams augti, tad, sumažėjus minėto hormono, plaukai ima slinkti, lūžinėti, praranda blizgesį. Pakitus hormonų pusiausvyrai, sutrinka ir maisto medžiagų perdavimas nagų ląstelėms, todėl jie gali pasidaryti trapūs, sluoksniuoti, lūžinėjantys.


Keičiantis hormonų pusiausvyrai, menopauzės laikotarpiu kai kurios moterys išgyvena nuotaikų svyravimus: ką tik buvo linksmos, o staiga pasijuto prislėgtos, liūdnos ir net piktos, susierzinusios. Šie simptomai gali būti susiję su prastu nakties miegu ar nuovargiu. Nedideli atminties sutrikimai, sunkiai sutelkiamas dėmesys taip pat gali būti laikomi menopauzės padariniais.


Reikėtų susirūpinti dėl galimos osteoporozės. Šią kaulų retėjimo ligą iš dalies lemia įvykusi menopauzė bei lytinių hormonų pokyčiai organizme. Estrogenai dalyvauja kalcio absorbcijos procesuose susidarant kauliniam audiniui. Sumažėjus estrogenų kiekiui, sutrinka kaulinio audinio formavimasis, kaulai pasidaro retesni bei trapesni, mažiau atsparūs lūžiams.


Kai estrogenų kiekis yra sumažėjęs, plonėja šlapimo pūslės ir šlaplės sienelė, nusilpsta dubens dugno raumenys, pakinta dubens organų anatomija, dažniau kyla staigus noras šlapintis, atsiranda šlapimo nelaikymo reiškinių. Taip pat mažėjantis estrogenų kiekis turi neigiamą poveikį kraujotakos sistemai bei medžiagų apykaitai.


Daugelį minėtų simptomų galima sušvelninti, prislopinti arba atitolinti. Gydytojas pasiūlys jums tinkamą sprendimo būdą.


Ką reikia daryti, kad sušvelnintume menopauzės padarinius?


Siekdamas padėti išvengti klimakterinių reiškinių gydytojas gali skirti pakaitinę hormonų terapiją. Tai specifiniai hormoniniai vaistai, kurie palaiko hormoninį kiekvienos moters organizmo ciklą.


Kai kurios moterys vengia siūlomos pakaitinės hormonų terapijos (PHT), esą hormonai gali paskatinti pilnėjimo procesą. Kaip yra iš tiesų?


Tai, žinoma, mitas. Vartodama hormonus moteris ilgiau išlieka kupina energijos, gyvybingumo, išsaugo jaunatvišką išvaizdą, norą mylėtis, geriau komunikuoja, nes jos psichika stabilesnė. Ir priešingai: atsisakančiosios PHT dažniau priauga nepageidautinų riebalų ant pilvo, nes pakinta insulino apykaita, panašiai kaip paauglystėje, o ir gyvenimo džiaugsmą dažniau užvalgome. Kas gali būti liūdniau už suvokimą, kad nenumaldomai sensti... Priešnuodis – pakaitinė hormonų terapija.


Labai svarbu palaikyti fizinį aktyvumą, koreguoti mitybą. Nereikia valgyti mažiau ar laikytis dietos, geriau rinktis kokybiškesnį maistą, kad užtektų kalcio, baltymų, riebalų (šie reikalingi hormonų gamybai palaikyti ir vitaminų įsisavinimui užtikrinti). Reikėtų vengti greitųjų angliavandenių ir persivalgymo, patartina kasdien vartoti vitaminą D.


Natūralus organizmo pokyčių periodas moterims kelia daug nerimo, streso. Kodėl?


Laikotarpis nuo vaisingo amžiaus pabaigos iki kiaušidžių funkcionavimo pabaigos nėra gyvenimo pabaiga. Kartais kaip tik tada moterys iš tiesų išsilaisvina, atranda naujų pomėgių, užsiėmimų, daugiau laiko gali skirti sau. Vaikai užauginti, pagaliau galima mokytis ko nors naujo, kam nebuvo laiko ar galimybių jaunystėje, keliauti, tiesiog džiaugtis gyvenimu.


Pasitaiko išgirsti: „Ko norėti, pikta, išsiblaškiusi, – klimaksinė!“ Dažniausiai apie vyresnes koleges taip sako jaunesnės, tarsi pačios nesirengtų sulaukti šio tarpsnio. Tokie ir panašūs pikti žodžiai nepagerina psichologinės būklės...


Atkreipkime dėmesį: ne tik vyrai mėtosi tokiais žodžiais, bet ir moterys! Esame negailestingos viena kitai, tiesa?


Nors premenopauzės laikotarpiu ovuliacija įvyksta vis rečiau, moteris vis dar gali pastoti?


Taip, gali. Gamtos žaidimas rusiška rulete kelia nerimą ir stresą šio periodo sulaukusioms moterims, kurios jau nebenori pastoti, tačiau toms, kurios dar planuoja susilaukti vaikų, pirmieji mėnesinių ciklo sutrikimai signalizuoja apie netolimą vaisingumo baigtį, ragina paskubėti.


Gal dėl šventos ramybės reikėtų pasidaryti hormonų tyrimą, kuris parodytų, kad galbūt nebėra galimybės pastoti?


Taip, yra labai aiškūs kriterijai ir tyrimai, kurie parodo, kurioje reprodukcinio senėjimo fazėje moteris yra, tiksliau, ar jai dar yra šansų pastoti. Tai, pavyzdžiui, folikulus stimuliuojančio ir antimiulerinio hormono tyrimai. Yra ir kitų požymių bei tyrimų, kuriuos reikėtų aptarti individualiai. Todėl gydytojai ir skirsto tas pereinamojo laikotarpio fazes taip skrupulingai.


Ar menopauzės sulauksios moterys visada turi kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą?


Visada pravartu pasitarti su gydytoju, o ypač tada, kai kamuoja nemalonūs simptomai, kuriuos palengvintų ar net panaikintų pakaitinė hormonų terapija, specialūs papildai, vitaminai.


Kai mėnesinių ciklas sutrinka, būtina padaryti nėštumo testą ir patartina kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti ne klimakso, o patologinės būklės simptomas. Būtina konsultuotis su gydytoju tada, kai pomenopauziniu periodu prasideda kraujavimas iš gimdos. Tai nėra normalus reiškinys.


Kokius papildus ir vitaminus patartumėte vartoti per menopauzę ir perėjus į pomenopauzės periodą?


Būtina vartoti vitaminą D, reguliariai tirti jo kiekį (bent vieną kartą per metus). Jeigu moteris nevalgo mėsos, gyvūninės kilmės produktų, reikėtų reguliariai tikrinti vitamino B12 kiekį, vartoti papildus. Kartą per metus būtinai reikia apsilankyti pas gydytoją, kad jis apžiūrėtų, atlikti kraujo tyrimus, pasitarti dėl esamų pojūčių, simptomų. Labai svarbi visavertė mityba, būtina atsižvelgti į sveikatos ypatumus ir pomėgius. Visos dietos yra kenksmingos. Tačiau reguliariai pasninkauti yra patartina, tik reikia pasitarti su gydytoju ar dietologu, kaip tai daryti sveikai.


Ką reikia žinoti apie lytinį gyvenimą per menopauzę?


Kai organizme pradeda trūkti lytinių hormonų estrogenų, sumažėja ir gleivių kiekis makštyje, tad gali atsirasti sausumo, perštėjimo pojūtis. Kad mylėdamasi nejaustumėte skausmo, reikėtų naudoti lubrikantus. Taip pat padėtų natūralūs estrogenai, pakaitinė hormonų terapija. Ką daryti, kad seksualinis jūsų gyvenimas nenukentėtų, visada patars gydytojai akušeriai ginekologai, nereikia bijoti apie tai šnekėtis gydytojo kabinete.


Kada menopauzė vadinama ankstyva?


Kartais, maždaug 1 proc. atvejų, klimaksas gali prasidėti labai anksti, kai kiaušidžių funkcija išsenka apie 40-uosius ar net 30-uosius gyvenimo metus. Apie tai ima signalizuoti menstruacijų ciklo sutrikimai. Jei moters ciklas sutrumpėja 7 dienomis ir tam nėra kitų priežasčių, tai reikėtų suprasti kaip signalą apie artėjančią menopauzę.


Kas lemia moters vaisingumo trukmę?


Jei žiūrėtume matematiškai, galimybę pastoti lemia tinkamų apvaisinti folikulų skaičius. Baigėsi folikulai, baigėsi vaisingas periodas. Mergaitės gimsta turėdamos tam tikrą kiekį folikulų. Kai lytiškai subręsta, pasiruošusių apvaisinimui folikulų skaičius tampa gana stabilus. Moteriškos lytinės ląstelės, skirtingai nei vyrų, bėgant laikui neatsigamina. Kiekis, kuris buvo nuo pradžių, vėliau tik mažėja. Įtakos turi genetika arba paveldimumas, gyvenimo būdas, mityba, nėštumų skaičius, vartojami vaistai arba kitos kenksmingos substancijos. Taigi kiekvienai moteriai tarsi užprogramuotas tam tikras kiaušinėlių bei ovuliacijos kiekis.


Ankstyvą menopauzę gali išprovokuoti virusiniai susirgimai, psichologinė būsena, stresas, žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholio vartojimas), medikamentai.


Kokios įtakos menopauzė turi moters psichikai?


Menopauzė yra neišvengiamas natūralus gyvenimo etapas, su kuriuo verčiau susitaikyti, nei kankintis galvojant, kad gyvenimas baigiasi.


Kai mums, vienuolikmetėms ar kiek vyresnėms, prasideda menstruacijos, šis gamtos postūmis moterystės, vaisingumo link mergaitėms kelia sumaištį. Panašią sumaištį kelia ir mintis, kad jau nebesi vaisinga, vadinasi, kai ką svarbaus praradai negrįžtamai.


Teko skaityti įdomių pastebėjimų apie įvairių kultūrų moterų psichiką menopauzės laikotarpiu. Pasirodo, Artimuosiuose Rytuose moterys patiria žymiai mažiau diskomforto nei europietės. Nes Rytų kultūroje vyrauja motinos kultas. Kai vyresnio amžiaus moters sūnus tampa šeimos galva, o jo motina – svarbiausiu asmeniu šeimoje, ji ima jaustis neįtikėtinai gerai. Mūsų kultūroje dauguma moterų iki menopauzės jau būna atlikusios gamtos skirtas užduotis, užauginusios vaikus, tad vaisingumas nebėra prioritetinis dalykas. Ir priešingai: prisiminkite, kiek nerimo sukeldavo nors kelias dienas vėluojantis ciklas, kiek nėšumo testų nusipirkote! Arba kaip keiksnodavote kas mėnesį ištinkančias menstruacijas, kurios nuolat ateidavo „ne laiku“ – tai per atostogas, tai per išvyką... Reikia žvelgti į gerąsias kiekvieno amžiaus tarpsnio puses. Net ir toks merkantilus dalykas, kaip pasibaigęs įklotų poreikis, gali džiuginti (juokiasi)!


Pasibaigus perimenopauzei, nustos svaigti galva, mažiau vargins nevalingas prakaitavimas, nuotaikų kaita, ir, apskritai, audros nurims. O ką ir kalbėti apie tai, kad nuo tada galėsite mylėtis nebebijodamos pastoti! Dažnai poros pažymi, kad kai nebereikia saugotis nepageidautino nėštumo ir nervintis dėl spontaniško sekso padarinių, atsiskleidžia naujas seksualinio gyvenimo etapas.


Vidutinė Europos Sąjungos moterų gyvenimo trukmė – 80 metų. Vidutinė klimakterinio amžiaus pradžia – 51-ieji metai. Taigi moterys dar turi gražaus laiko – 30 ir daugiau metų džiaugtis gyvenimu, be baimės mėgautis seksu, užtarnauta galimybe daugiau laiko skirti sau, susitikinėti su draugėmis, rasti bendraminčių, lankyti jogos ar meditacijos užsiėmimus, vaikščioti po parodas, teatrus, keliauti, daugiau laiko praleisti gryname ore. Reprodukcinio periodo pabaiga (menopauzė) – ne senatvė, tai brandus būties ruduo, šiltas, minkštas, švelnus velvetinis moters sezonas.



Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis