Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 33,8 proc., informacijos ir ryšių – 28,8 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 27,1 proc. Transporto ir saugojimo bei statybos įmonėse moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis viršijo vyrų, todėl atotrūkis buvo neigiamas ir sudarė atitinkamai –3,5 ir –1,8 proc.

Darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičiaus pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos rūšis, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.

2020 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis viešajame sektoriuje sumažėjo

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gyny­bos; privalomojo socia­linio draudi­mo įmonių ir įstaigų, 2020 m. sudarė 13 proc.: viešajame sektoriuje – 11 proc., privačiajame – 15,7 proc., ir, palyginti su 2019 m., šalies ūkyje sumažėjo 0,3 procentinio punkto: viešajame sektoriuje – 3, o privačiajame padidėjo 1,3 procentinio punkto.

Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gyny­bos; privalomojo socia­linio draudi­mo veiklų, 2020 m. buvo 35–44 metų amžiaus darbuotojų (17,5 proc.) grupėje, o mažiausias – vyresnių nei 65 metų darbuotojų (7,6 proc.) amžiaus grupėje.