„Nuo karantino pradžios fiksuojame didėjantį moterų nedarbą, kurį lemia nemažai veiksnių. Paslaugų, aptarnavimo ir prekybos sektoriai beveik nevykdė arba apribojo veiklą, darbuotojus išleido į prastovas arba atostogas, o būtent šių sektorių įmonėse dirba daugiausiai moterų. Pasibaigus karantinui šios įmonės atsigauna lėčiau nei kituose sektoriuose. Tokiomis aplinkybėmis moterys greičiau netenka darbo. Mažėjančiam jų užimtumui įtakos turi ir moterų įsipareigojimai šeimai. Karantino metu dažniausiai jos ėmė nedarbingumą vaikų priežiūrai, todėl įmonei įvertinus darbuotojų atliekamas funkcijas, moterys patiria didesnę grėsmę netekti darbo“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Gerokai mažesnė nei įprastai sezoninių darbų paklausa tai pat apribojo moterų galimybę dirbti terminuotus darbus paslaugų sektoriuje. Atsigaunančios apgyvendinimo ir maitinimo įmonės, nors ir registruoja daugiau darbo pasiūlymų, bet jų nėra tiek daug, kad įdarbintų daugelį darbų netekusių asmenų. Moterų nedarbo didėjimui įtakos turi ir tai, kad moterų įdarbinimas mažėja, pažymi Užimtumo tarnyba. Birželio pradžioje tarpininkaujant Užimtumo tarnybai įdarbinta 2,9 tūkst. moterų (49,1 proc. visų įdarbintų asmenų), o praėjusią savaitę – 1,6 tūkst. (43,9 proc. visų įdarbintų asmenų).
Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 27 d. šalyje buvo registruota 222,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų, jie sudarė 12,9 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Nuo ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo darbo neturinčių asmenų padaugėjo 62 tūkst. (38,4 proc.).
Daugiausiai darbingo amžiaus gyventojų neturi darbo Lazdijų (19,7 proc.), Kelmės (18,7 proc.) ir Kalvarijos (18,3 proc.) rajonų savivaldybėse. Žemiausi registruoto nedarbo rodikliai, kaip ir prieš savaitę, fiksuoti Neringoje – 3,3 proc., Klaipėdos rajone – 7,4 proc. ir Birštone bei Kretingos rajone – po 8,6 proc. Iš penkių didžiųjų šalies miestų, kaip ir prieš savaitę, aukščiausias nedarbas registruotas Panevėžyje ir Kaune (po 13,5 proc.), žemiausias – Šiauliuose (10,5 proc.).
Praėjusią savaitę Užimtumo tarnyboje įregistruota 4,3 tūkst. laisvų darbo vietų – tai 0,3 proc. daugiau nei prieš savaitę. 285 darbo pasiūlymai (6,7 proc. visų darbo pasiūlymų) pateikti sezoniniam, terminuotam darbui – tai 27,3 proc. mažiau nei praėjusią savaitę. Iš viso nuo kovo 16 d. šalies darbdaviai registravo 61,6 tūkst. laisvų darbo vietų.
Didžiausiu naujų darbuotojų ieškotojais išlieka apdirbamosios gamybos įmonės, kurios liepos 20–26 d. registravo 18,5 proc. visų laisvų darbo vietų, didmeninės ir mažmeninės prekybos –17,5 proc. bei statybos įmonės – 17,4 proc.
Didesnės įsidarbinimo galimybės, kaip nurodoma Užimtumo tarnybos pranešime, nekilnojamojo turto operacijų, statybos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriuose. Daugiausiai ieškoma administratorių, pardavėjų, pastolininkų, termoizoliacijos įrengėjų, apdailininkų, plataus profilio statybininkų, pagalbinių darbininkų ir drabužių siuvėjų.
