Skaitomiausi šių dienų straipsniai:
- Jų geriausi rankų kremai: kaip rankas puoselėja žinomos
- Dizainerė V. Jakučinskaitė pakvietė į įspūdingas vestuves: tokio šou dar nebuvo
- Savaitės horoskopas: laukia banguojantis laikas
- Ar bičiuliška draugystė tarp vyro ir moters – ilgam?
Tačiau specialistai įsitikinę, kad tikrosios nesėkmingų santykių priežastys slypi kur kas giliau, todėl dažnai jų tenka ieškoti seksologo kabinete. „Nuoširdžiai kalbėtis tiesiog nėra priimta“, – teigia psichologas-intymologas Andrius Kaluginas, pasakodamas apie dažniausias lietuvių porų seksualines problemas.
Kokios yra pačios dažniausios lietuvių porų seksualinės problemos?
Didžiausia ir dažniausia problema yra ta, kad poros tarpusavyje nesikalba. Dėl drovumo, kuklumo, neišprusimo, įvairiausių baimių. Jeigu pora gyvena reguliarų lytinį gyvenimą ir jaučia, kad kyla kažkokių problemų, bet apie tai nesikalba, ‒ blogai. Nes apie ką pasikalbėti tikrai yra.
Kita dažna problema ‒ intymumo stygius poroje. Intymumas yra kur kas daugiau nei lytiniai santykiai, nors šiais laikais šis žodis įgijo seksualinį atspalvį. Intymumas apima įvairius mūsų gyvenimo aspektus: fizinį, socialinį, emocinį, protinį bei dvasinį. Kitaip tariant, tai žodžiai, mintys, kūnas ir jausmai.
Žodis intymus reiškia vidinis, nuoširdus, giliausias, artimas, asmeninis, esminis, būdingas giliausiems prigimties klodams. Kai intymiai su kuo nors bendraujame, leidžiame tam žmogui pažinti mūsų charakterį ir asmeninius bruožus. Todėl intymumas ‒ vienas svarbiausių dalykų žmonių tarpusavio santykiuose, tai palaima būti savimi ir mylėti kitą. Intymumo poreikis skatina išsakyti, kas mus jaudina, įkvepia, neramina, kokie demonai slypi mumyse ir kokias svajones puoselėjame savo širdyse.
Kokios yra nesikalbėjimo priežastys?
Kalbėtis tiesiog nėra priimtina. Tai ne tik lietuvių, bet ir kitų religingų tautų problema. Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvena mažiau religingos bendruomenės, ten į viską žiūrima paprasčiau, egzistuoja mažiau tabu. Lietuviams kalbos apie lytinį gyvenimą dažniausiai asocijuojasi su nešvankybėmis, nedorybėmis.
Ką gali lemti sutuoktinio nenoras suartėti?
Priežastimi gali būti išblėsusi meilė. Pavyzdžiui, po gimdymo keičiasi ir moters kūno formos, ir hormonai. Įsivaizduokime, po gimdymo moteris priauga dvidešimt kilogramų. Jos vyras vedė ją liekną ir dabar jam nepatinka žiūrėti į ją. Jis jai sako: „Pasportuok, laikykis dietos“, o ji pyksta ir sako: „Mylėk mane tokią, kokia esu, aš nesikeisiu, o jei manęs nemyli, skiriamės.“ Toks moters elgesys dar labiau atbaido vyrą. Panašių situacijų pasitaiko labai dažnai. Pagirtinas dalykas, kad partneris gali ir išdrįsta konkrečiai įvardyti, kas jam nepatinka. Nejaugi geriau, kad vyras tylėtų, nepriekaištautų, bet tuo metu ieškotų lieknos meilužės?
Ar yra ir kitų priežasčių?
„Lietuviams kalbos apie lytinį gyvenimą dažniausiai asocijuojasi su nešvankybėmis, nedorybėmis.“ Svarbi priežastis – kompleksai. Kompleksą – suartėjimo baimę ‒ gali įvaryti vienas vienintelis partnerio ištartas žodis, replika. Pavyzdžiui, po sueities moteris sako: „Ir čia viskas?!“ Fiziškai stiprus ir tvirtas vyras viduje gali būti labai pažeidžiamas, o potraukis – itin trapus dalykas. Neatsargūs žodžiai gali įvaryti nesėkmės laukimo neurozę, t. y. dar lytiniam aktui neprasidėjus partneris ima jausti, kad jam nepasiseks.
Aišku, nereikia pulti į kraštutinumus ir vaidinti, kad viskas labai puiku, jei taip nėra. Jei lytiškai santykiaujant kažkas nepavyko taip, kaip tikėjotės, geriausia patylėti, atsipalaiduoti, ramiai apsikabinti ir užmigti. Kompleksų tema tokia plati, kad nusprendžiau parašyti šia tema knygą pavadinimu „Complexus Amoris“ (liet. „Meilės kompleksai“), kurioje bus kalbama apie seksualinius kompleksus, erotinį intelektą, o jo lygis mūsų šalyje pakankamai žemas. Tai svarbu, nes egzistuoja daugiau nei šimtas su seksualinėmis problemomis susijusių kompleksų.
Vyrauja stereotipas, kad lietuvės moterys pernelyg drovios, nedrįsta išreikšti savo seksualinių fantazijų, peržengti tabu. Ar tame yra tiesos?
Tiesos yra. Ypač kalbant apie moteris, gyvenančias nedideliuose miestuose. Tai yra seksualinės kultūros, išprusimo reikalas. Negaliu pasakyti, kad drovumas yra blogai, tačiau jis gali pakenkti lytinio gyvenimo kokybei. Moterys dažnai pasąmoningai bijo vyrų neadekvačios reakcijos, nedrįsta kalbėti apie tai, ką norėtų išbandyti, ką pakeisti, o kur dar įgimtas lietuvių moterų kuklumas...
Dėl ko dažniausiai skundžiasi pas seksologą atvykę vyrai, dėl ko – moterys?
Tiek moterų, tiek vyrų problemos dažniausiai yra susijusios su potraukiu. Vyrų dažniausios problemos – priešlaikinė ejakuliacija. Moterų dažniausios problemos – anorgazmija (negalėjimas susijaudinti arba pajausti orgazmo). Tačiau daugelį problemų gali išspręsti ne tik psichologas, bet ir patys žmonės.
Jeigu moteris nejaučia potraukio ir „iš pareigos“ atlieka lytinį aktą, atsiranda didžiulė rizika, kad atėjus laikui jai prasidės depresija, ji bijos nakties, bijos atsigulti su vyru į vieną lovą, nes reikės mylėtis. Būna ir vyrų, kurie bijo nakties, nes moteris reikalauja, o jie negali.
Ar užtenka atviro pokalbio, siekiant išspręsti sumažėjusio potraukio problemą?
Tikrai taip. Jei neužtenka, tuomet geriausia kreiptis tiesiai į specialistą, o ne sprendimo būdų ieškoti internete, klausinėti draugų ar pasikliauti paskalomis. Kartais žmonės prisigalvoja įvairiausių būdų: paslapčia į arbatos puodelį sutuoktiniui pila įvairiausių „jaunystės eliksyrų“... Tokie slapukavimai dažnai baigiasi ne tik pykčiais, bet ir rimtais sveikatos sutrikimais. Patarimai nėra universalūs, jie turi būti labai apgalvoti, o rizika – didžiulė.
Kaip gimę vaikai pakeičia poros seksualinį gyvenimą?
Smarkiai. Moteris keičiasi visais pagrindiniais aspektais: fiziologiškai kinta jos hormonai; kinta elgesys; ji įgauna naują socialinį vaidmenį, tampa mama, ne tik žmona; kinta kūno formos, išvaizda; dažnai po gimdymo lieka randų. O kur dar pogimdyvinės depresijos. Tuo metu vyrams mažėja potraukis. Moters pokyčiai vyrui daro įtaką.
Kaip atstatyti potraukį po gimdymo?
Jei po gimdymo pora nesimyli pusmetį – tai yra ženklas, jog atsirado problemų. Pagimdžiusi moteris praėjus pusmečiui atsistato tiek psichologiškai, tiek kūniškai ir jau yra pasiruošusi aktyviam lytiniam gyvenimui. Jei praėjus šiam laikotarpiui pora vis dar nesimyli – vertėtų kreiptis į specialistus, iš pradžių galbūt pas ginekologą, paskui – į psichologą.
Kokią įtaką moters seksualiniam gyvenimui daro menopauzė?
Didelę, nes keičiasi moters hormonai. Pasibaigus mėnesinėms, baigiasi ir reprodukcinės moters galimybės. Iš tiesų, moterys turėtų džiaugtis, tai turėtų išlaisvinti jų seksualumą, bet taip nėra.
Vis dėlto Kauno klinikose prieš porą metų buvo atliktas tyrimas apie brandaus amžiaus lietuvių moterų seksualumą po menopauzės. Šiuo tyrimu buvo visiškai išsklaidytas mitas, jog po menopauzės moterys nebenori mylėtis. Dar labiau nori! Jeigu moteris iki menopauzės turėjo reguliarų intymų gyvenimą, tai po menopauzės jos seksualumas visiškai nesikeičia.
Galbūt sudėtingesnis yra pats hormonų persiorientavimo laikotarpis, tuomet moteris tampa dirgli, jautri, jai būdinga nuotaikų kaita – nuo ašarų iki juoko protrūkių. Tai natūralu. Bet po šio laikotarpio moters seksualinė funkcija išlieka lygiai tokia pati.
Seksualumas – išugdyta ar įgimta savybė?
Ar galime išugdyti emocijas? Galime. Taip pat galime išugdyti ir seksualumą – erotinį intelektą. Kiekvienoje poroje jis formuojasi savaip. Vienas iš būdų ugdyti erotinį intelektą – poroje aptarti, kas kiekvienam iš jūsų yra tabu. Visi turime tabu, bet kodėl juos reikėtų slėpti?
Tik kalbėdami galime rasti kompromisų, aptarti tai, kas patinka, nusibrėžti ribas. Žmonės gimsta jau turėdami pagrindą – libido energiją. Tai seksualumo, potraukio ir dauginimosi instinktas. Norėdamas išugdyti seksualumą, kiekvienas privalo lavintis, puoselėti ir saugoti save, tuomet seksualumas – garantuotas.
Ar yra natūralių afrodiziakų, didinančių seksualinį geismą?
Geriausiais afrodiziakais laikomi austrės ir riešutai. Taip pat meilės reikalus gerina krapai, salierai ir petražolės ‒ ypač vyrams.
