Kodėl oda yra svarbi? Kokios yra jos funkcijos?
Oda yra labai svarbus mūsų organas, atliekantis daugybę funkcijų. Ji gali sverti iki 5 kg, o jos plotas, priklausomai nuo žmogaus kūno sudėjimo, siekia nuo 1,5 iki 2 kvadratinių metrų. Skirtingų kūno sričių odos storis taip pat yra skirtingas – paakių ar vokų odos storis tesiekia 0,04 milimetro, o delnų ar padų – 1,5 – 2 milimetrus.
Oda cirkuliuoja apie ketvirtadalis mūsų kraujo. Viena reikšmingiausių odos funkcijų yra apsauginė. Oda mus dengia, saugo nuo aplinkos – nuo cheminių, fizinių, biologinių faktorių. Oda dalyvauja termoreguliacijoje, ji reguliuoja kūno temperatūrą. Spaudžiant šalčiui kraujagyslės susitraukia ir šiluma išsaugoma. Esant karščiams – kapiliarai išsiplečia, ir šiluma atiduodama. Todėl tikrai netikęs būdas šaltą žiemą šildytis lauke alkoholiu – jį vartojant, kraujagyslės išsiplečia ir šiluma atiduodama.
Oda taip pat atlieka šalinimo funkciją – ji išskiria prakaitą ir įvairias kitas medžiagas. Tai svarbus imuninis ir jutiminis organas. Vien mūsų pirštų galuose viename kvadratiniame centimetre yra daugiau nei 2500 receptorių ir visi jie yra skirtingi. Vienų pagalba mes jaučiame šilumą, šaltį, drėgmę, kiti jaučia vibraciją, spaudimą, skausmą - tai tarsi puikiai veikianti signalinė sistema perspėjanti ir sauganti mus nuo įvairių pavojų.
Oda taip pat sugeria ultravioletinius spindulius, ji sintezuoja vitaminą D, gamina riebalus, kurie įeina į mūsų apsauginio sluoksnio hidrolipidinės plėvelės sudėtį. Taip pat oda dalyvauja vandens apykaitoje. Esant karščiui, per odą išgarinama apie 500-800 gramus vandens.
Žinoma labai svarbi odos estetinė funkcija, juk visi mes norime turėti sveiką ir gražią odą.
Kokios pagrindinės odos problemos šaltuoju metu laiku?
Šaltasis sezonas – tai pirmiausia sausas sezonas. Mes mažiau būname atvirame ore, daugiau laiko praleidžiame patalpose, gauname mažiau saulės, mūsų odą veikia šildymas, kondicionieriai, todėl šaltuoju metų laiku paūmėja su tuo susiję odos susirgimai – žvynelinė, atopinis dermatitas, įvairios egzemos, ichtiozės ir pan. Net jei žmogus turi sveiką, bet sauso tipo odą, kurioje riebalų liaukų yra mažiau, ir jos išskiria mažiau riebaus sekreto, vien sezono pasikeitimas ją labai išsausina. Na, o jei ir prausiamės po du ar tris kartus per dieną, iš ryto, vakare, po sporto salės, naudojame agresyvius parfumuotus prausiklius, kempines, šveitiklius, dar paplaukiojame baseine (chloras taip pat turi neigiamą įtaką odai), pasikaitiname saunoje, mes odą visiškai „apnuoginame“, nes taip nuplauname tą hidrolipidinę plėvelę ir jos tiesiog nebelieka. Oda tampa labai sausa, lupasi, šerpetoja, prasideda bėrimai ir suvaldyti tokią odos būklę tampa sunku.
Atskirai kategorijai priskirčiau žmones, kurie turi labai jautrią, vadinamą kapiliarinę arba kuperozinę odą. Tokia oda yra itin jautri, todėl nereikia net minusinės temperatūros, pakanka žvarbesnio vėjo, kad jos būklė pablogėtų.
Kita problema, tiesiogiai susijusi su šaltuoju metu laiku, tai – įvairūs nušalimai. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad nušalimo grėsmė iškyla ne tik spaudžiant stipriam šalčiui, bet ir temperatūrai nukritus vos žemiau nulio, esant dideliam vėjui ir oro drėgnumui.
Kaip spręsti šias bėdas?
Pradėti reikia nuo paprasčiausių dalykų. Patarčiau tose patalpose, kuriose praleidžiama daugiausia laiko, turėti higrometrus drėgmei matuoti. Taip pat būtų puiku turėti garintuvus ir palaikyti bent 60 procentų drėgmę – toks drėgnumas yra palankus odai. Žinoma, reikėtų vartoti ir pakankamai skysčių - apie 1,5–2 litrus per dieną. Taip pat, kaip jau minėjau, siūlyčiau nepersistengti per dažnai prausiantis, o nusiprausus pasistengti grąžinti tai, ką nuprausėme – apsauginį odos sluoksnį hidrolipidinę plėvelę, kitaip sakant, įvilkti odą į kombinezoną. Aš dažniausiai rekomenduoju hidrolipidinius kremus, puiku, jei juose dar yra ir įvairių vitaminų. Tepti odą reikia tiek, kiek jaučiam esant poreikį, kuo dažniau, kuo plačiau – tuo geriau. Per šalčius drėkinamaisiais kremais reikėtų teptis bent pusvalandį prieš išeinant į lauką. Kad išvengti nušalimų ir nužvarbimų, būtina naudoti riebius apsauginius kremus. Juos renkantis reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, nes vieni jų apsaugo esant šalčiui iki 10 laipsnių, kiti – esant dar žemesnei temperatūrai. Atskirai kategorijai priskirčiau žmones, kurie turi labai jautrią, vadinamą kapiliarinę arba kuperozinę odą. Tokia oda yra itin jautri, todėl nereikia net minusinės temperatūros, pakanka žvarbesnio vėjo, kad jos būklė pablogėtų. Šiems žmonėms visada rekomenduoju nešioti kepures, gobtuvus, šalikus, kad kuo labiau apsaugoti veidą, jog jo nenugairintų vėjai, ir, žinoma, naudoti apsauginius kremus bei kapiliarus stiprinančias priemones.
Kokios procedūros padeda apsaugoti odą nuo išsausėjimo ir atkurti jos pusiausvyrą?
Jei namuose naudojamų kremų ir kitų priemonių nepakanka, rekomenduočiau atlikti tam tikras profesionalias procedūras, kurių pagalba odai galima grąžinti drėgmę ir jos švytėjimą. Itin mėgstamos procedūros yra mezoterapija ir biorevitalizacija. Mezoterapija – tai procedūra, kurios metu mažos adatėlės pagalba į odą suleidžiamas taip vadinamas „grožio ir gėrio kokteilis”. Jo sudėtyje yra hialiurono rūgšties, įvairių vitaminų, koefermentų, mineralų – oda sudrėkinama, ji tampa skaisti ir švytinti.
Siūlyčiau nepersistengti per dažnai prausiantis, o nusiprausus pasistengti grąžinti tai, ką nuprausėme – apsauginį odos sluoksnį hidrolipidinę plėvelę, kitaip sakant, įvilkti odą į kombinezoną.
Biorevitalizacijos metu mažos adatėlės pagalba į odą suleidžiama grynos hialiurono rūgšties. Kaip žinia, viena hialiurono rūgšties molekulė pritraukia apie 100 vandens molekulių, todėl išgaunamas giluminis drėkinimas. Hialiuronas taip pat skatina kolageno ir elastinio tinklo gamybą, o tai suteikia ir patempimo, taip vadinamo liftingo efektą. Tai labai veiksminga procedūra padedanti grąžinti odos drėgmę, tonusą ir puoselėti jos grožį.
