Profilaktinių ginekologinių patikrinimų metu dažnai diagnozuojami ikivėžiniai gimdos kaklelio susirgimai. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 500 šios pavojingos ligos atvejų, daugiau nei 200 moterų kasmet nuo šios ligos miršta. Tarp moterų onkologinių susirgimų gimdos kaklelio vėžys mūsų šalyje – antroje vietoje po krūties vėžio. Tačiau laiku nustatyta diagnozė užtikrina sėkmingą ankstyvos gimdos kaklelio vėžio stadijos gydymą. Apie šią klastingą ligą pasakoja „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Lina Rudaitienė.
Ar gerai besijaučianti moteris turėtų lankytis pas ginekologą profilaktiškai ir kodėl?
Net ir neturinčios jokių skundų moterys bent kartą per metus turėtų apsilankyti pas ginekologą ginekologinių ligų profilaktikai ir ankstyvai diagnostikai. Tokio apsilankymo metu atliekamas profilaktinis ginekologinis patikrinimas, tyrimai. Moters sveikatos patikrinimo tikslas – ligų profilaktika ir ankstyva diagnostika. Tokio patikrinimo metu galima anksti diagnozuoti sveikatos sutrikimus, laiku skirti efektyvų gydymą.
Kodėl gimdos kaklelio vėžys vadinamas klastinga liga? Kokie šios ligos simptomai?
Gimdos kaklelio vėžiu susergama ne iš karto. Gimdos kaklelio vėžys išsivysto ilgainiui (maždaug per 12-20 metų), negydant ikivėžinių gimdos kaklelio susirgimų. Todėl reguliari profilaktinė patikra atlieka didžiulį vaidmenį gimdos kaklelio vėžio prevencijoje.
Ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų, tad moteris ilgai net neįtaria serganti sunkia lėtine liga. Tik ligai progresuojant atsiranda kraujavimai lytinių santykių metu, nemalonaus kvapo išskyros, skausmai dubenyje inkstų srityje. Tačiau anksti nustatyti ligą galima profilaktinio tikrinimo metu. Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo efektyviau ji gydoma, išgyvenamumo rodikliai geresni.
Kaip dažnai profilaktinių patikrinimų diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys? Kokia yra šios ligos statistika Lietuvoje ir pasaulyje?
Ši liga kasmet diagnozuojama apie 500 moterų (2011 metais nustatyta 452 nauji atvejai). O tai yra apie 26,2 naujų atvejų 100 tūkstančių moterų. Mirtingumas nuo šios ligos Lietuvoje yra 13/ 100000 moterų. Lyginant su Suomija, kur sergamumas mažiausias ir 100 tūkst. moterų kasmet tenka 2-4 nauji atvejai, – skirtumas išties ženklus. Pagal sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuva yra antroje vietoje tarp ES šalių. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse ir JAV sergamumas šia liga gerokai mažesnis. Pagrindinė to priežastis yra reguliarūs visų moterų patikrinimai dėl gimdos kaklelio vėžio, atliekant PAP citologinį tyrimą. Daugelyje šių šalių patikros programos vykdomos jau daug metų. Lietuvoje gimdos kaklelio ankstyvai ikivėžinių susirgimų ir vėžio diagnostikai valstybės finansuojama programa pradėta vykdyti 2004 m. Pagal šią programą PAP tepinėlis atliekamas reguliariai kas tris metus moterims 25 – 60 metų.
Kas sukelia gimdos kaklelio vėžį?
Gimdos kaklelio vėžys yra vienas iš nedaugelio onkologinių susirgimų, kurio priežastis šiandien yra žinoma. 2008 m. vokiečių mokslininkas Haroldas zur Hausenas nustatė, jog pagrindinis gimdos kaklelio vėžio sukelėjas yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Už šį nepaprastai svarbų atradimą mokslininkas buvo apdovanotas Nobelio premija.
Užsikrėsti ŽPV, sukeliančiu gimdos kaklelio vėžį, gali kiekviena seksualiai aktyvi moteris. Žinoma virš 100 įvairių ŽPV tipų, tačiau ne visi turi savybę sukelti gimdos kaklelio vėžį. Dažniausiai aptinkami onkogeniniai tipai yra 16 ir 18. Būtent nuo šių tipų infekcijos sukeliamų gimdos kaklelio pakitimų ir yra taikoma imunoprofilaktika (skiepai) – pirminė gimdos kaklelio vėžio profilaktika.
Ar pats organizmas turi galios kovoti su žmogaus papilomos virusu?
Dauguma užsikrėtimų praeina be simptomų ir virusas natūraliai pašalinamas iš organizmo. Statistiškai penkios moterys iš dešimties anksčiau ar vėliau užsikrečia virusu, ir tik nedidelei daliai infekcija sukelia ikivėžinius pakitimus. Yra žinoma, kad pirmąkart užsikrėtus ŽPV per metus organizmas jį pašalina beveik 80% moterų, bet maždaug 20% užsikrėtusių moterų virusas išlieka organizme daug metų.
Kas didina gimdos kaklelio vėžio riziką?
Gimdos kaklelio vėžio riziką didina ankstyvi lytiniai santykiai (iki 16 metų), didelis lytinių partnerių skaičius, lytiniu būdu plintančios ligos, dažnas gimdymas, rūkymas, hormoninių kontraceptinių priemonių vartojimas ( pastarasis rizikos veiksnys yra susijęs su barjerinių priemonių – prezervatyvų – nenaudojimu lytinių santykių metu, kurios apsaugo nuo lytiškai plintančių ligų, tarp jų ir ŽPV ).
Kokie tyrimai padeda diagnozuoti gimdos kaklelio vėžį?
Pirmiausia atliekamas gimdos kaklelio onkocitologinis (PAP) arba ThinPrep®PAP tyrimas. Tiriamosios medžiagos – gimdos kaklelio epitelio ląstelių – paėmimas yra neskausminga procedūra. Vėliau šios ląstelės tiriamos mikroskopu ir rasti pakitimai įvertinami. ThinPrep®PAP metodo jautrumas didesnis - 90 proc., o kai kurių šaltinių duomenimis – net iki 98 proc.
Palyginimui – PAP tepinėlio jautrumas apie 50--60 proc. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad atliekant ThinPrep®PAP randama daugiau ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų. Todėl, norint gauti tikslesnius duomenis, rekomenduojama citologinį tyrimą atlikti ThinPrep®PAP metodika. Jo privalumas yra dar ir tai, kad atlikus gimdos kaklelio citologinį tyrimą ThinPrep®PAP metodu ir neradus pakitimų ląstelėse, profilaktiškai tyrimą kartoti galima po 3 metų. Tuo tarpu PAP tepinėlį rekomenduojama kartoti kartą per metus.
Gimdos kaklelio citopatologinio tyrimo metu nustatyti neaiškios kilmės pakitimai, verčia sunerimti daugelį moterų. Šį nerimą galima išsklaidyti, atlikus papildomus testus. Pirmiausia siūloma atlikti Žmogaus papilomos viruso tyrimą. Aptikus aukštos rizikos viruso genotipą, galima patikrinti ar jis turi onkogeninį poveikį. Šiuo tikslu atliekamas imunocitocheminis CINtec PLUS tyrimas.
Kaip ši liga gydoma?
Gimdos kaklelio vėžio gydymas priklauso nuo ligos stadijos. Ankstyvosiose stadijose dažniausiai taikomas chirurginis gydymas, vėliau spindulinė terapija arba sutaptinis chemospindulinis gydymas.
Paprastai pacientę gydo onkologijos srityje dirbantis ginekologas ir onkologas radioterapeutas, chemoterapeutas.
Koks yra gimdos kaklelio gydymo perspektyvos ir išgyvenamumas?
Tai priklauso nuo gimdos kaklelio vėžio stadijos. Ankstyvos stadijos vėžys gali būti išgydytas. Diagnozavus vėlyvųjų stadijų vėžį, situacija sudėtingesnė. Penkis metus išgyvena apie 88 proc. pacienčių, kurioms nustatyta pirmos, 60 -65 proc. – antros, 40 – 45 proc. – trečios, 18 – 28 proc. ketvirtos stadijos vėžys.
Kaip apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio?
Lietuvoje mes turime visas priemones taikomas visame pasaulyje, kad sumažinti moterų sergamumą gimdos kaklelio vėžiu ir mirtingumą nuo jo, anksti aptikti ikivėžines gimdos kaklelio ligas ar ankstyvą vėžį ir taikyti gydymą. Tam pasitarnauja valstybės lėšomis finansuojama prevencijos programa, pagal kurią moterims nuo 25 iki 60 metų, draustoms privalomuoju sveikatos draudimu, vieną kartą per 3 metus nemokamai atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas (PAP testas). Deja, ne visos moterys tai žino, todėl šio vėžio prevencijoje labai svarbus gydytojų vaidmuo informuojant pacientes apie būtinybę reguliariai išsitirti.
Kita svarbi priemonė, apsauganti moteris nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos ir sumažinanti riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu, yra skiepai nuo ŽPV. Pasiskiepijusios mergaitės ir moterys įgyja imunitetą dažniausiai aptinkamoms žmogaus papilomos viruso (ŽPV) atmainoms. Tačiau šie skiepai neapsaugo nuo visų ŽPV tipų, galinčių sukelti gimdos kaklelio vėžį, todėl ir pasiskiepijusi moteris turėtų nepamiršti tikrintis dėl šios ligos, ypač jeigu jau sulaukė 25 metų. Reguliari gimdos kaklelio patikra yra pagrindinė priemonė, siekiant užkirsti kelią šiai klastingai ligai. Tad noriu paraginti visas moteris laiku pasirūpinti savo sveikata.
