Šiandien minime ir liūdniausia metų dieną – „Mėlynąjį pirmadienį“ (angl. Blue Monday). Jau daugiau nei dešimtmetį trečiasis sausio pirmadienis tarptautiniu mastu pripažintas nelaukiamiausia metų diena, bet ar įmanoma ją paversti linksma ir laukiama diena? Medicinos ir chirurgijos centro NORTHWAY gydytoja psichologė Asta Stakionienė sako, jog patys esame savo minčių kalviai, o geros mintys teigiamai veikia ir mūsų sveikatą.
NAUJI METAI – SENI PAŽADAI
Sausis pripažintas liūdniausiu mėnesiu metuose, o šiandien sulaukėme „Mėlynojo pirmadienio“ – liūdniausios metų dienos. Kodėl ji taip vadinama?
Pirmą kartą „Mėlynojo pirmadienio“ teminas žiniasklaidoje panaudotas dar 2005 metais. Jį sugalvojo JAV mokslininkas Cliff’as Arnall'as. Jis nustatė šią datą panaudodamas paties sukurtą lygtį, sudėjęs tokius veiksnius kaip skolos, motyvacija, blogas oras, ligos, noras imtis naujos veiklos ir kiti kintamieji, kurių negalima įvertinti kiekybiškai.
Jo tikslas buvo padėti kelionių kompanijai „Sky Travel“ numatyti kelionių pirkimo tendencijas bei prognozes. Nors aiškių mokslinių patvirtinimų jis nepateikė, yra daug priežasčių, kodėl sausį žmonės jaučia daugiau liūdesio – tęsiasi tamsus žiemos laikotarpis, gauname mažiau dienos šviesos, už lango dažniausiai blogas oras, baigiasi hedonistinis švenčių periodas. Kai kurie dėl to išgyvena emocines, o kartais ir kūniškas „pokalėdines pagirias“, be to, manoma, kad pradeda slėgti vėl atidėti ir iškart nepradėti įgyvendinti Naujųjų metų naktį sau duoti pažadai.
Organizmą atpalaiduosite užsiimdami mėgstama fizine veikla, pomėgiais ar tiesiog leisdami protui pailsėti.
Kokią galią turime valdyti savo emocijas ir rasti optimizmo, būti geros nuotaikos, net jei kažkas nesiseka?
Mūsų organizmas reaguoja į tai, ką veikiame ir jaučiame, tad emocijos yra būtinas mūsų gyvenimo „ingredientas“, darantis įtaką mūsų elgesiui, sprendimams bei savijautai. Prasta emocinė būklė gali susilpninti imuninę sistemą, todėl emociškai sunkiais laikotarpiais daugiau sergame peršalimo, infekcinėmis ligomis. Kai esame sunerimę ar nusiminę, sunkiau pasirūpiname savo sveikata. Be to, tokių būklių metu gali suintensyvėti žalingi įpročiai – dažniau griebiamasi sau padėti alkoholiu, daugiau rūkoma.
PATYS NUSPRENDŽIAME, KAIP JAUČIAMĖS
Kiek emocijos turi įtakos bendrai mūsų savijautai ir darbingumui?
Įrodytas akivaizdus proto ir kūno ryšys. Pavyzdžiui, aukštas kraujo spaudimas ar skrandžio opa gali išsivystyti po itin didelio streso, tokių sukrečiančių įvykių kaip artimo žmogaus mirtis, darbo praradimas ar kt. Galimi ir kiti įvairūs fiziniai požymiai, rodantys, jog emocinė būklė praradusi pusiausvyrą – pakinta apetitas, vargina kūno skausmai, nemiga, be aiškios priežasties svyruoja kraujospūdis, trūksta oro, trinka virškinamojo trakto veikla. Iš tiesų, emocijos gali paveikti kiekvieną mūsų kūno dalį ar organų sistemą.
Ar egzistuoja kokių būdų, kaip pakelti sau nuotaiką ir ieškoti alternatyvių, pozityvių mąstymo būdų, atrodytų, beviltiškose situacijose?
Yra sakoma, kad gyvenimas tai 10 proc. to, kas vyksta su mumis ir 90 proc. to, kaip mes reaguojame į įvykius. Šis posakis primena, kad sunkesniais momentais reikėtų stengtis susikoncentruoti ne į problemas, o į sprendimus.
Medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ gydytoja psichologė Asta Stakionienė (asmeninio albumo nuotr.)
SVARBIAUSIA TEIGIAMAS POŽIŪRIS
Dažnai nuolatinį stresą jaučia žmonės maksimalistai, už viską prisiimantys atsakomybę, norintys viską atlikti puikiai ir neklysti. Ką daryti, jeigu iš esmės negalime pakeisti gyvenimo būdo, stresą keliančio darbo ar perleisti atsakomybių?
Atsparumą stresui didina gebėjimas išlaikyti teigiamą požiūrį į save ir gyvenimą. Taip pat sugebėjimas priimti kaitą bei paramos, gerų socialinių ryšių turėjimas. Itin svarbu mokėti pasirūpinti savimi ir savo poreikiais – tiek emociniais, tiek fiziniais.
Perdegus žmogus pasidaro viskam abejingas, jis atsiriboja nuo aplinkinių, pasidaro ciniškas ir nekalbus, nepatenkintas savo darbu. Kaip tokiems žmonėms vėl susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą?
Labai svarbu atpažinti emocijas, pripažinti jas, suprasti, kodėl jos kyla. Taip pat rekomenduojama gyventi subalansuotą gyvenimą, mokytis nuraminti savo kūną ir protą po streso. Organizmą atpalaiduosite užsiimdami mėgstama fizine veikla, pomėgiais ar tiesiog leisdami protui pailsėti. Svarbu neapkrauti minčių nuolatiniu galvojimu, ką galėtumėte daryti geriau, ar gailėtis dėl to, kur suklydote. Mokėkite bent akimirkai sustoti ir pasidžiaugti tuo, ką pavyko pasiekti.
