Kartais, bandydami jai pagelbėti, galime net pabloginti situaciją ir grįžti raudonomis dėmėmis išbertu, vėjo nugarintu veidu ar rankomis. Dažniausiai keldamas alergiją į šaltį reaguoja nusilpęs organizmas, tad oda reikėtų rūpintis ne tik iš išorės, bet ir geriant vitaminus, sveikai maitinantis, sportuojant, nuolat geriant vandenį.

­Or­ga­niz­mui būtinas aliejus, o ypač Ome­ga 3, Ome­ga 6 ir Ome­ga 8 ne­so­čio­sios rie­ba­lų rūgš­tys. Mo­terims paprasta jų gauti iš nak­vi­šų, linų sėmenų, alyvuogių alie­jus, taip pat tinka avi­žos, se­za­mo sėk­los. Be to, organizmui rei­kia fer­men­to – mo­liū­go, cu­ki­ni­jų, pet­ra­žo­lių la­pe­lio ir pan. Taip sudrėkinsite organizmą ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus.

Kuo ilgiau būsite po karšta srove, tuo labiau pažeisite apsauginę funkciją atliekančią lipidinę odos plėvelę.

O štai dažniausios odos priežiūros klaidos, kurias darome net nesusimąstydami apie jų pasekmes:

1. Jeigu jūsų oda riebi, tai toli gražu nereiškia, kad ji yra drėgna ir jos nereikia drėkinti. Tokiam odos tipui tiesiog reikėtų naudoti ne tokį riebų kremą, lengvesnes ir vandeningesnes emulsijas, kurios neužkemša porų, bet sudrėkina veido odą.

2. Didelė klaida ryte pabudus išsausėjusį veidą plauti vandeniu iš čiaupo. Vietoje jo rinkitės negazuotą mineralinį, terminį arba virintą vandenį. Vamzdžiais atkeliaujančiame vandenyje gausu kalkių, kurios ypač sausiną odą, tad nusiprausus jaučiamas odos tempimas, niežėjimas, kūnas pradeda pleiskanoti. Nemalonių padarinių išvengsite veidą tiesiog nuprausus virintu vandeniu, o kūną sudrėkinus dušo aliejumi. Net ypač riebiai odai nerekomenduojamas šarminis muilas, tad rinkitės švelnesnio, drėkinamojo pobūdžio prausiklius. Jokiu būdu nedezinfekuokite odos spiritu ar kitais preparatais, sudėtyje turinčiais alkoholio, kurie sausina odą ir dar labiau lėtina spuogelių gijimą.

3. Nors grįžę skubame šildytis karštoje vonioje, neturėtume tuo piktnaudžiauti. Žiemą labiau rekomenduojamas dušas nei vonia, be to, jame stovėti patartina neilgiau nei dešimt minučių, karštą vandenį pakeičiant šiltu. Kuo ilgiau būsite po karšta srove, tuo labiau pažeisite apsauginę funkciją atliekančią lipidinę odos plėvelę. Nusiprausus būtina ją atstatyti ir pamaitinti odą riebesniu kremu ar natūralaus pagrindo aliejumi.

4. Rankos žiemą kenčia kone labiausiai, tad svarbu jomis pasirūpinti dar prieš žengiant pro duris. Patepti jas riebiu kremu ar losjonu ryte kartais gali nepakakti, tad ypač gausiai tai padarykite prieš einant miegoti ir apsimaukite medvilnines pirštinaites. Taip rankos sušils, o kremai į odą įsiskverbs kur kas giliau. Ryte rankų oda bus nepalyginamai švelnesnė ir taip greitai nepradės šerpetoti.

5. Klaidinga manyti, jog žiemą reikėtų naudoti kuo mažiau makiažo, esą jis sausina odą. Anaiptol, gerai parinktas makiažas veikia kaip puiki veido odos apsauga nuo šalčio ir saulės spindulių. Šaltuoju metų laiku ypač paranku naudoti sausus mineralinio makiažo pagrindus, kurių formulė neleidžia šalčiui prasiskverbti į veido odą. Žinoma, ši taisyklė tinka turinčioms tik sveiką odą. Jei kosmetiką tepsite ant pažeistos, šerpetojančios odos, ji tik dar labiau pabrėš problemą, o ne ją spręs.

6. Nors stengiamės lūpas apsaugoti nuo skilinėjimo nuolat jas drėkindami įvairiais balzamais ir lūpdažiais, reikėtų atsirinkti, kurie iš jų neturi dažiklių, kvapiklių ir kitų cheminių medžiagų. Visos jos ne apsaugo, bet kenkia lūpų odai. Pasitepę kokybiška priemone pajusite, kad padrėkinti lūpas reikia vos du kartus per dieną, o lūpos pasidengia tarsi nematoma plėvele, neleidžiančia vėjui ir šalčiui lūpų džiovinti. Einant miegoti palepinkite ne tik rankas, bet ir lūpas, patepdami jas paprasčiausiu alyvuogių aliejumi.