Retas žino, jog dalį prabanga laikomų plastinių operacijų šiandien jau finansuoja valstybė, o ką jau kalbėti apie operacijos eigą, riziką ar reabilitaciją. Plačiai savo operacinės duris atveria ir labiausiai visuomenėje paplitusius mitus komentuoja „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Indrė Sakalauskaitė.
Mitas ar tiesa, kad plastinės operacijos yra labai brangios ir prieinamos tik mažai daliai visuomenės? Ar per dešimtmetį plastinės operacijos atpigo?
Galbūt ne pačios operacijos pinga, bet pragyvenimo lygis, galimybės auga ir plastinė chirurgija tampa prieinamesnė vis daugiau žmonių. Nors emigracija auga, plastinių operacijų paklausa nemažėja, galėčiau teigti, jog net didėja. Sunku paaiškinti, kodėl. Viena priežastis galbūt yra didesnės finansinės galimybės, o kita – noras gerai atrodyti ir siekiamybė komfortabiliai jaustis. Kaip bebūtų, tai atveria duris į daugelį sričių. Šiuolaikinėje visuomenėje kas antras yra susidūręs jei ne su plastine chirurgija, tai bent su grožio procedūromis.
Ar tiesa, kad plastinės operacijos iš dalies gali būti kompensuojamos valstybės?
Valstybė apmoką dalį tų operacijų sumos, kurios yra susijusios su funkciniais sutrikimais. Pavyzdžiui, vokų užkritimai, kai odos perteklius šalinimas ne dėl to, kad moteriai jie trukdo dažytis ar negražu, bet ašaroja akys, sunku matyti, kenkia regėjimui. Taip pat jeigu po gimdymo moteriai nėštumo pasekoje nukąra pilvas ir susidaro išvarža ar lieka didelė krūtinė, kuri sukelia skausmus. Visoje Europoje tokia praktika taikoma, reikia pasidžiaugti, kad Lietuva šiuo klausimu neatsilieka, tik ne visi tai žino ir drįsta kreiptis.
Ar tiesa, kad populiariausios ir paklausiausios plastinės operacijos Lietuvoje yra krūtinės, pilvo bei akių sričių korekcijos?
Lietuvoje, kaip ir kitose Senojo žemyno valstybėse, populiariausios būtent šios plastinės operacijos. Be jų paklausios išlieka įvairios grožio procedūros – botulino toksino injekcijos, mezoterapinės procedūros.
Medicinoje, o ypač chirurgijoje, negali būti jokių garantijų.
Ar tiesa, kad krūtų mažinimas yra žymiai sudėtingesnė ir daugiau reabilitacijos laiko reikalaujanti operacija nei jų didinimas?
Labai mažai žino, kad tai išvis įmanoma. Dauguma atėjusių moterų sako, jog jeigu anksčiau būtų sužinojusius apie galimybę susimažinti krūtinę, žymiai anksčiau būtų tai pasidariusios, mat tai didžiulė problema. Moterys, kurios dedasi implantus, nežino, ką reiškia turėti labai didelę krūtinę ir kentėti nugaros skausmus, rankų tirpimą, nuolatinį raumenų tempimą. Tai funkcinė operacija, daugeliui moterų palengvinanti gyvenimą bei pagerinanti jo kokybę. Sunku įsivaizduoti, jog kai kurios moetrys nešioja F, G ar E dydžio liemenėles ir labai vargsta. Po mažinimo operacijos tokios moterys būna devintame danguje.
Ne mitas, jog krūtų mažinimo operacija yra ženkliai sudėtingesnė. Jeigu didinimo operacija užtrunka apie valandą ar pusantros, tai mažinimo gali trukti ir iki penkių valandų. Reabilitacija bei gijimas taip pat žymiai sudėtingesni.
Tiesa ar mitas, kad pasididinusi krūtis implantais moteris negali maitinti kūdikio, padidėja plyšimo rizika skrendant lėktuvu ar kitaip padidėjus slėgiui?
Savo klientes visada supažindinu su realiomis grėsmėmis ir visiems noriu pasakyti, kad tai yra operacija, nepaisant to, jog kuriame grožį. Visada svarbu suvokti, kuo rizikuoji, norėdamas tą grožį pasiekti. Operuojame sveiką žmogų, bet tos operacijos metu gali visko nutikti, įmanomos tos pačios komplikacijos, kaip ir kitų chirurginių intervencijų metu. Krūtų didinimo operacijoms būdingos specifinės komplikacijos, tokios kaip kapsulinė kontaktūra (kaip aplink implantą susiformuoja kapsulė), kurios atveju prireiks antros operacijos. Ar esate tam pasiruošusi? Gydytojui svarbu suvokti, kiek pacientas rimtai nori tos operacijos, labai dažnai nuo jų pavyksta ir atkalbėti.
Jeigu implantai parinkami proto ribose ir neperspaudžiamos pieno liaukos, problemų su vaiko maitinimu nebūna. Plyšimai dėl slėgio pokyčių taip pat yra nepagrįstas. Plyšti implantas gali net savaime, nesvarbu, ką moteris veikė. Daugelis klaidingai mano, jos suplyšus implantui iš jo turėtų išbėgti kažkoks skystis, bet jis yra kaip žėlė, perpjovus visas lieka savo vietoje, tiesiog praranda sandarumą. Pagal rekomendacijas, jeigu implantas yra įtrūkęs, jį reiktų šalinti, tačiau kartais moterys to net nepastebi. Plyšimas nekenkia sveikatai ar gyvybei, tai nėra mirtinas atvejis.
Plastinės chirurgijos gydytoja Indrė Sakalauskaitė (medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ nuotr.)
Ar tiesa, kad šalinant riebalus nuo pilvo srities gali likti randai, o vėliau riebalai gali atsirasi nelygiai?
Gali likti ne randai, bet atitinkami nelygumai. Papilvė, vidinės šlaunų pusės, prie kelių esančios zonos sunkiai pasiduoda sportui. Tose vietose daromas riebalų nusiurbimas tam, kad būtų galima sukurti gražų kūno kontūrą. Tai jokiu būdu ne svorio mažinimo procedūra, nors daug kas būtent taip galvoja. Mes formuojame kūną mechaniškai siurbdami riebalus ir lygindami išsigaubusį paviršių. Reabilitacijoje būtina vilkėti kompresinius drabužis, kad prigytų audiniai ir neliktų taip vadinamo „negyvo tarpo“, viskas priglustų. Po mėnesio rekomenduojami masažai tam, kad kūno nelygumus dar labiau iškontūruoti. Kai suliesėjame, riebalai dingsta tolygiai, tuo tapu valant juos mechaniniu būdu gydytojui gali nepavykti jų išvalyti taip, kaip sukūrė gamta, dėl to apie nelygumus pacientai visada yra perspėjami.
Ar tiesa, kad plastinė chirurgija yra labiau paika užgaida nei sveikatos taisymas? Kuriuo atveju plastinė chirurgija atliekama dėl sveikatos?
Meškos paslaugą plastinės chirurgijos įvaizdžiui daro šou ir pramogų pasaulio atstovai ir žvaigždės, kurie grožio procedūras ir operacijas naudoja reklamos tikslais. Jų tikslas pasirodyti taip, kad žmonės atsisuktų ir atkreiptų dėmesį. Nors iš tikrųjų daugybė inteligentijos – politikai, gydytojai, dėstytojai taip pat tokias operacijas atlieka, tiesiog to neakcentuoja. Daug kam plastinės operacijos asocijuojasi su tuštybe ar puikybe, nors toli gražu taip nėra ir net gydytojams darosi sunku tai paneigti. Pagrindinė mūsų pacientų dalis yra ta, kurie nepozuoja žurnalų viršeliams ir iš savo kūno ar įvaizdžio neišgyvena.
Nors emigracija auga, plastinių operacijų paklausa nemažėja, galėčiau teigti, jog net didėja.
Ar tiesa, kad įdėjus implantus į sėdmenis du mėnesius negalima atsisėsti? Kiek laiko užtrunka reabilitacija?
Lietuvoje tos operacijos nėra populiarios, tik labai mažai moterų joms ryžtasi. Tuo tarpu Brazilijoje šią operaciją pasidariusi kone kas antra moteris. Tiesa, jog kurį laiką reabilitacijos metu pacientė negali sėdėti, draudžiamos visos intraraumeninės injekcijos į sėdmenis. Implantai būna parenkami individualiai ir rezultatai, kaip ir didinant krūtinę, po operacijos matosi akivaizdžiai.
Dažnai žmonės baiminasi darytis plastinę operaciją dėl negarantuojamo rezultato po jos. Baisu dar labiau susigadinti veidą ar kitas matomas vietas. Ar tiesa, kad gydytojai negarantuoja, jog operacijos rezultatai pavyks?
Jeigu gydytojas kada nors jums garantuos, kad viskas bus gerai, praeis be komplikacijų ir gausite tą rezultatą, kurio trokštate – bėkite pro jo duris kuo greičiau. Medicinoje, ypač chirurgijoje, negali būti jokių garantijų. Čia rizikuoja abu – tiek pacientas, tiek gydytojas, nes patikrinti audinių struktūros, gijimo ir operacijos eigos negali. Kartais moterys atsineša žurnalą ir rodo į moters nosį sakydamos, jog nori tokios pat, bet taip neįmanoma. Neįsivaizduokite, kad išoperavus vieną dalį ar suleidus dvi injekcijas įvyks stebuklas.
Į geros išvaizdos apibrėžimą susidėti kompleksas dalykų, pradedant psichine, sveikatos būkle ir baigiant akių žibėjimu. Mūsų tikslas pasakyti teisybę prieš operaciją, kad po jos žmogus neišeitų dar piktesnis ir labiau nusivylęs nei atėjo. Konsultacija, kurios metu išsiaiškinama, ko pacientas nori ir ar mes galime tai jam suteikti sudaro apie 70 proc. operacijos sėkmės. Iš principo estetinės chirurgijos esmė yra ta, jog po operacijos žmogus jaustųsi laimingesnis.