„Northway“ medicinos ir chirurgijos centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Rūta Burzdžienė sako, jog galėtume jaustis visiškai kitaip, jei skirtume sportui bent pusvalandį per dieną. Tam nereikia nei sporto klubo, nei specialios įrangos – tik noro.

Žinome, kad reikėtų daugiau judėti, bet teisinamės laiko nebuvimu. Alternatyva yra sportuoti namuose. Ar ji tinkama visiems žmonėms? Nuo ko rekomenduotumėte pradėti sportą namie?

Jei jaučiamas nugaros skausmas, apie sportą nebekalbame. Norint sportuoti, kūne turi būti balansas, o atsirandantys skausmai rodo, kad jo nėra. Iš nežinojimo, pasirinkdami netinkamus pratimus, galime padidinti disbalansą kaulų – raumenų sistemoje ir taip sukelti didesnes bėdas. Pradžiai, atliekant specialistų parinktus gydomuosius pratimus, būtina atkurti darnią kaulų – raumenų sistemos veiklą, ir tik po to pradėti aktyviau sportuoti.

Sportas namuose, bent jau pradžiai, labai geras pasirinkimas. Pasyviai gyvenusiam žmogui pradėti nuo intensyvių treniruočių sporto klube gali būti per sunku, tam kūną reikia paruošti. Joks sporto inventorius nėra būtinas. Užtenka vėdinamos patalpos ir motyvacijos.

Sveiko gyvenimo būdo užtikrinimui reikėtų būti aktyviam bent 150 minučių per savaitę.

Kokios yra pagrindinės taisyklės, kurių privalu laikytis sportuojant namuose?

Pagrindinės taisyklės tos pačios, ko išmokstame mokykloje – apšilimas (sutepti sąnarius, suaktyvinti kraujotaką raumenyse), tikslinga fizinė veikla (įvairūs jėgos pratimai ar kardio veikla, priklausomai nuo fizinio pasirengimo ir išsikeltų tikslų) ir atsipalaidavimas (tempimo pratimai, daugiau dėmesio skiriant treniruotoms raumenų grupėms).

Kada rekomenduojama sportuoti, anksti ryte ar vėlai vakare, grįžus iš darbo?

Visi žmonės darbingi būna skirtingu metu. Manau, reikia būti fiziškai aktyviam tada, kada pavyksta, atsižvelgiant į dienotvarkę. Vienas dažniausių pasiteisinimų, kodėl žmonės nesportuoja, paremtas negalėjimu įvykdyti rekomendacijų sportuoti būtent ryte arba būtent vakare. Sportuokite tada, kai galite, tuomet negalėsite pasiteisinti darbu.


Kartais sportuodami savarankiškai galime prisidaryti daugiau bėdos nei naudos. Kokių klaidų turėtume vengti?

Dažniausiai per intensyvų sportą, norėdami kuo greičiau pabaigti treniruotę, žmonės praleidžia apšilimą ir atpalaidavimą. Be to, atsiminkite, jog poros „svarbiausių“ raumenų grupių nuolatinis treniravimas apleidžiant likusį kūną ir taip išdarko balansą kaulų – raumenų sistemoje. Taip pat dažnai žmonės ignoruoja atsiradusį skausmą ir bando savarankiškai „gydytis“ sportu.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Rūta Burzdžienė (medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ nuotr.)


Daug mankštų ir įvairaus stiliaus sporto būdų galime rasti internete. Tačiau kai kurie jų gali būti per sudėtingi, kai kuriems reikia specialios įrangos ar aplinkos. Kaip išsirinkti tinkamą sau mankštą, kokiu kriterijus taikyti jos ieškant?

Visi iš vaikystės atsinešame tam tikrą laikysenos tipą ir raumenų įdirbį. Vieni jau mokykloje buvo nelankstūs „medinukai“, o kiti – „guminukai“, galintys suraityti savo kūną įmantriomis pozicijomis. Sveikatos, nugaros ir sąnarių skausmų prevencijos prasme, būtų naudingiausia rinktis mankštas, skirtas trūkstamų fizinių ypatybių lavinimui. Jei žinote, kad esate nelankstus, reikėtų rinktis veiklas, didinančias lankstumą. Jei jaučiate, kad visada sunkiau sekasi jėgos pratimai, daugiau darykite būtent jų. Be abejo, naudingiausia mankšta būna skiriama pasitarus su specialistais, kurie ištiria kurioms raumenų grupėms kokių fizinių ypatybių (jėgos, elastingumo, ištvermės) trūksta.

Kasdien vaikščioti į sporto klubą reikia laiko ir lėšų, namuose ne visada prisiruošiame išsitraukti jogos kilimėlį. Kokių dar aktyvaus laisvalaikio būdus miesto žmogus sau gali pritaikyti?

Jei noro yra, sugalvoti galima labai daug! Automobilį statyti toliau nuo darbo, išlipti iš autobuso stotele anksčiau, nesinaudoti liftu, valant dantis stovėti ant vienos kojos, važiuojant autobusu po keletą sekundžių įtempti pilvo, sėdmenų, kojų raumenis. Šiltuoju sezonu važiuoti į darbą dviračiu, riedučiais, paspirtuku. Pasivaikščiojimams rinktis idomius gamtos takus, su šeima organizuoti pažintinius/orientacinius žygius, per pietų pertrauką išeiti pasivaikščioti ir panašiai. Tereikia fantazijos ir noro.

Pasyviai gyvenusiam žmogui pradėti nuo intensyvių treniruočių sporto klube gali būti per sunku, tam kūną reikia paruošti.


Pasiryžę lankyti sporto klubą turėtume numatyti ne tik aprangos ar abonemento išlaidas, bet ir asmeninio trenerio konsultacijas. Ar visada sporto klube jų reikia? Kuomet įmanoma sportuoti ir be specialisto pagalbos?

Be specialisto pagalbos sportuoti galima tik labai gerai išmanat savo kūno biomechaniką ir orientuojantis, kurias raumenų grupes bei fizines ypatybes jums reikia labiausiai lavinti, kokios veiklos tą atlieka. Bent kelios asmeninio trenerio konsultacijos labai pravartu, kad išmokytų taisyklingai atlikti pratimus, parinktų adekvatų krūvį jūsų fiziniam pasirengimui. Deja, dažnai treneriai pratimus parodo netestavę realios fizinės būklės, pagal kliento norus kojoms, nugarai ir panašiai, taip leisdami, nors ir taisyklingai atliekant pratimus, darkyti harmoningą kūno sistemos veiklą.


Kiek vidutiniškai per dieną žmogui reikėtų patirti fizinio krūvio? Kiek laiko turėtume skirti sportui ar kitai aktyviai veiklai?

Sveiko gyvenimo būdo užtikrinimui reikėtų būti aktyviam bent 150 minučių per savaitę. Po maždaug 30 minučių per dieną vidutinio intensyvumo (kai padažnėja pulsas, kvėpavimas, sušylama) nepertraukiamos fizinės veikos. Tai minimalios rekomendacijos, kurių pagalba galima palaikyti esamą funkcinę būklę.


Kas nutinka, jeigu skiriame mažiau arba išvis neskiriame laiko fiziniam aktyvumui?

Nepalaikant pakankamo fizinio aktyvumo lygio didėja nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, sąnarių ligų, nugaros skausmų, osteoporozės ir daugelio kitų negalavimų rizika. Svarbu bent minimaliai judėti tam, kad jaustumėmes sveiki, gyvybingi ir aktyvūs.