Išsiruošę slidinėti, pasivaikščioti ar į iškylą gamtoje, nesusimąstome, kad šaltis mums ar vaikams gali sukelti nuožvarbas, paviršinius ar gilius nušalimus. Šalčiui paveikus organizmą, sumažėja bendra kūno temperatūra, todėl gali būti pakenkta ir vidaus organams. Dažnai manoma, kad nušalimo grėsmė iškyla ne tik spaudžiant stipriam šalčiui, bet iš tiesų jis gresia ir temperatūrai nukritus vos žemiau nulio, esant stipriam vėjui ir oro drėgnumui. Taigi, kaip mėgauti buvimu gryname ore ir apsisaugoti nuo šalčio pavojų?

MENKI NUŠALIMAI – DAŽNI

Nuožvarbomis vadinami stipriai vėjo nugairinti odos plotai, kurie, net atšilus bendrai kūno temperatūrai, lieka suragėję, paraudę ir šiurkštūs. Nuožvarbų vietose sumažėja odos jautrumas, o po kurio laiko gali pradėti jas niežėti, atsirasti pūslės. Dažniausiai nuožvarbos atsiranda ant mažiau dengiamų kūno vienų – nosies, rankų ar šlaunų, kai dėvimos plonos pėdkelnės ir trumpi sijonai. Po tokio nušalimo oda kurį laiką būna žymiai jautresnė šalčiui, tad, nors dėl nuožvarbu į medikus kreiptis nereikia, svarbu kurį laiką nužvabusiais vietas laikyti šiltai, vengti šalčio. Atšildžius odą dažnai tepkite riebiu kremu tam, kad ji suminkštėtų.

Paviršiniu nušalimu vadinamas stipresnis šalčio poveikis odai. Kelias valandas nemūvint pirštinių ir ant rankų pastebėjus odą bąlant, sumažėjus jautrumui, suminkštėjus, atsiradus baltoms dėmėms – būtina kuo greičiau įeiti į patalpą ir sušilti. Šiuo atveju taip pat galite apsieiti be medikų pagalbos, tačiau reaguoti turite nedelsdami, jei nenorite ilgalaikių nušalimo pasekmių. Dėl šios priežasties svarbu tikrinti lauke visą dieną praleidžiančių vaikų rankas, veidą, kojų pirštus.

Nušalus nejaučiama skausmo, taip pat tos vietos nereaguoja į šaltį, tad pats žmogus, pripratęs prie nuolatinio šalčio, kartais gali nepastebėti šių požymių. Esant nuožvarboms ar paviršutiniam nušalimui, jokiu būdu nešildykite pažeistų vietų sausu šildytuvu, taip tik dar labiau pažeisite odą. Šildyti odą reikėtų šiltu vandeniu, pilant jį ne tiesiai ant odos, bet į dubenį, kur merksite kojas ar rankas. Atšildžius kūną būtina jį laikyti šiltai ir kurį laiką neiti į lauką.

Atšildžius odą dažnai tepkite riebiu kremu tam, kad ji suminkštėtų.

NUŠALTI GALI NET AKYS

Esant giliam nušalimui, oda sustingsta, pabąla, sukietėja. Taip atsitinka dėl šalčio pakenkimo giliesiems odos sluoksniams, kraštutiniu atveju šaltis gali paveikti ir raumenis. Tuomet būtina skubiai skambinti pagalbai, kad nušalimas nepakenktų žmogaus smegenims ar kvėpavimui. Dažnu atveju giliai nušalę audiniai žūsta, tad atgaivinti nepavyksta net sušilus.

Ar kada pagalvojote, jog nušalti galite ne tik odą, bet ir akis? Iš tiesų, pučiant žvarbiam ir stipriam vėjui, žmogus gali nušalti akių ragenas. Dėl to neleiskite apšerkšnyti blakstienoms, ilgai nekankinkite akių esant stipriai pūgai ar vėjo gūsiams. Uždenkite jas šiltomis rankomis ir laikykite, kol akių nebeperštės. Jokiu būdu netrinkite akių, o sušilę pabūkite tamsioje aplinkoje ar užsiriškite raištį, kad akys galėtų pailsėti, pakankamai sudrėkti.

KAIP APSISAUGOTI?

Jei šąlate lauke ir aplink nėra patalpos, stenkitės kuo daugiau judėti. Vaikščiokite, judinkite rankas, laikykite jas kišenėse arba pažastyse. Jei šąla veidas, darykite įvairias grimasas ir šildykite nosį, ausis ar akis delnais. Jokiu būdu netrinkite sušalusio kūno sniegu, nešlapinkite ir nelaikykite arti ugnies, nes praradęs jautrumą kūnas gali nudegti, pasidengti pūslėmis.

Be to, nevartokite alkoholio ir nerūkykite. Alkoholis plečia kraujagysles, tad taip greičiau prarandama šiluma. Tuo tarpu nikotinas sutrikdo kraujotaką, o tai gali lemti greitesnį galūnių nušalimą.