Gerosios krienų savybės
Krienų lapuose daug vitamino C, fitoncidų medžiagų. Šaknyse taip pat yra vitaminų B1, B2, PP, C, polisacharidų, saponinų ir kt. Baltyminė medžiaga lizocimas, sugebantis tirpinti bakterijų sieneles, turi stiprių baktericidinių savybių. Todėl krieno šaknų preparatai pasižymi stipriu antimikrobiniu ir nuo uždegimo apsaugančiu poveikiu. Jie taip pat skatina tulžies, skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina atsikosėjimą, stimuliuoja vyrų lytinių liaukų veiklą, stiprina organizmą. Aštrumo, dirginamųjų savybių krienui suteikia skylantys tioglikozidai (sinigrinas), kitos medžiagos.
Krienai vartojami į vidų ir išoriškai:
1) Apetitui gerinti (išspaustos sultys, sutarkuota šaknų košelė, krienų košelės vandeninis užpilas).
2) Nuo virusinio hepatito.
20 g tarkuotų šaknų užpilama 1 stikline vandens, po 30 min. nukošiama, geriama po1/3 stiklinės 3 kartus per dieną, po valgio.
3) Nuo burnos, gerklės gleivinių uždegimo, anginos (geriamos krienų sultys, praskiestos vandeniu (1:1); skalavimams, kompresams tinka krienų tyrelė, sumaišyta su krienų sultimis).
4) Nuo avitaminozių.
5) Nuo negyjančių opų (šviežios sultys).
6) Nuo artrito, radikulito, reumato (tepalas, karšta tarkuotų šaknų košelė su kamparo spiritu, sultys su denatūruotu spiritu - visi išoriškai).
Krienai netinka sergantiesiems skrandžio, inkstų, kai kuriomis kitomis ligomis. Tais atvejais vartoti atsargiai, saugantis nesudirginti ligos pažeistų organų.
Visada reikia prisiminti labai stiprias gleivines ir odą dirginamąsias krieno savybes. Sultis ar tyrelę vartoti mažais kiekiais ir praskiestas vandeniu. Išoriškai vartojant gleivines ar odą taip pat reikia apsaugoti nuo stipraus dirginamojo poveikio praskiedžiant vandeniu, aliejumi, išvengiant tiesioginio preparatų kontakto (pvz., šaknų košelė dedama ant pergamentinio popieriaus ir tik tada - ant kūno pirma uždėjus padengto natūralaus pluošto medžiagos gabalėlį).
Mažina plaukų slinkimą
Plaukų slinkimui mažinti ištisus metus gali būti vartojami tarkuotų krieno šaknų, vasarą - lapų ir šaknų vandeniniai užpilai arba vandeniu praskiestos sultys. Jie veikia dirginamai, pagerina kraujo apytaką, dezinfekuoja odą, gydo uždegimus.
Pasigaminti nesunku:
0,5 stiklinės sutarkuotų krieno šaknų užpilama stikline drungno vandens, po 15 min. nukošiama. Išplauta galvos oda įtrinama, aprišama skarele, palaikoma 10 min. Po to gerai išskalaujama minkštame, drungname vandenyje.
Galima iš stiklinės tarkuotų krienų šaknų išspausti sultis, praskiesti du kartus didesniu vandens kiekiu ir jomis įtrinti odą arba supilti į vandenį, kuriuo plauname galvą. Gali peršėti odą. Reikia saugotis, kad nepakliūtų į akis.
Kartu verta po valgio išgerti vandeniu praskiestų (1:1) krienų sulčių organizmui valyti ir pastiprinti.
Krienų procedūras plaukams stiprinti galima vartoti ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį.
Krienų paruošimas ir laikymas
Krienus geriausia kasti rudenį, spalio mėnesį. Tada jie yra veikliausi ir “stipriausi”. Iškastus galima laikyti durpėse rūsyje ar užrištame maiše. Tinka kasti iki pat pavasario, kol prasideda vegetacija, t.y. pradeda augti lapai. Veido kaukei labai stiprių krienų nereikia, galima ją daryti iš vasarą iškasto su lapais krieno. Juo labiau kad ir pašutinti ar sumalti krienų lapai tam taip pat tinka.
