Savo nuomonę apie antibiotikus žmonės dažnai susidaro remdamiesi stereotipais, tad pats metas išsiaiškinti, kiek juose slypi tiesos.Šešis labiausiai visuomenėje paplitusius mitus apie antibiotikų vartojimą komentuoja „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

MITAS Nr. 1. Nebūtina suvartoti viso gydytojo priskirtų antibiotikų kurso, jeigu jautiesi geriau.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikti tyrimai parodė, kad net 32 proc. žmonių manymu antibiotikų galima nebevartoti pasijutus geriau, o pabaigti viso gydymo kurso nėra būtina. Deja, toks mąstymas klaidingas. Įvertinę sveikatos būklę gydytojai nustato dozę, kurią sergantis žmogus turėtų suvartoti per nustatytą laikotarpį.

Trys pagrindiniai priešbakterinio gydymo principai, kaip drambliai, laikantys pasaulio diską: tinkamas antibiotikas, tinkama dozė ir tinkamas vartojimo laikas. Antibiotikais gydomi ne ligos simptomai, bet žudomos jos sukėlėjos – bakterijos. Simptomai gali išnykti ar sumažėti, tačiau bakterijų organizme dar likti. Todėl reikia orientuotis ne į savijautą, o į laiko tarpą, reikalingą bakterijoms nužudyti.

MITAS Nr. 2. Atsparumas antibiotikams reiškia, jog kūnas nebereaguoja į vaistus.

Žmonės dažnai galvoja, jog tapęs atsparus antibiotikams kūnas į juos nebereaguoja, nors iš tiesų atsparus tampa ne kūnas, bet bakterijos, sukeliančios ligą.

Kai antibiotikai vartojami ne laiku ir ne visą paskirtą kursą, dažniau atsiranda atsparumas. Bakterijoms tas antibiotikas tampa pažįstamas ir nebe toks baisus, tačiau paties organizmo pripratimo tikrai nėra.

MITAS Nr. 3. Tik tie žmonės, kurie vartoja antibiotikus reguliariai, gali tapti jiems atsparūs.

Nors taip mano beveik pusė tyrime apklaustų žmonių, tiesa visai kitokia. Kaip jau išsiaiškinome, atsparios gali būti bakterijos, tad kiekvienas žmogus susiduria su vienoda rizika susirgti liga, kuri bus atspari vartojamiems antibiotikams. Tik jeigu ta pati infekcija, kuri dėl skirtingų priežasčių nėra iki galo išnaikinama, kartojasi nuolat, gali atsirasti organizmo atsparumas. Tokiu atveju siūloma atlikti mikrobiologinį tyrimą.

MITAS Nr. 4. Antibiotikai gali būti naudojami gripo ir peršalimo gydymui.

Nors daugiau nei pusė apklaustųjų taip mano, peršalimo ar gripo gydymui antibiotikai nevartojami. Jie nėra veiksmingi ir neskiriami virusinių infekcijų, įskaitant ir gripą, gydymui. Šias ligas sukelia virusai, o antibiotikai yra skirti kovoti su bakterijomis. Jų antibiotikai neveikia. Palyginimui – tai yra tas pats kaip pilti dyzeliną į benzinu varomą automobilį. Antibiotikų vartojimas tuomet, kai jie neveiksmingi, gali sukelti organizmo atsparumo problemų.

MITAS Nr. 5. Nieko neįmanoma padaryti, norint sumažinti riziką tapti atspariu antibiotikams.

Padaryti tikrai įmanoma. Taip, niekas nėra apsaugotas nuo užsikrėtimo atspariomis bakterijomis, bet galime sumažinti atsparių infekcijų atsiradimą. Reikia vartoti kuo mažesnio spektro antibiotikus, nespausti gydytojo išrašyti „kuo stipresnių“ antibiotikų, nevartoti antibiotikų savarankiškai, jais nesidalinti ir vartoti juos visą paskirtą laiką.

Atsparumo antibiotikams augimas šiandien vadinamas nauja pasauline sveikatos krize, mat pasiekė pavojingai aukštą lygį visose pasaulio dalyse. Kiekvienais metais atspariomis antibiotikams bakterijoms užsikrečia apie 2 milijonai amerikiečių.

MITAS Nr. 6. Antibiotikų derinimas yra geriausias būdas gydyti antibiotikams atsparias infekcijas.

Kelių antibiotikų skyrimas dabar taikomas tik sunkių infekcijų, su komplikacijų rizika, sunkiai įveikiamoms bakterijoms (kaip H. Pylori ar tuberkuliozės) gydymui. Ambulatoriškai toks gydymas beveik netaikomas, nes vienas iš antibiotikų dažniausiai suveikia greičiau. Tuomet kitas, „pridengiantis“, rizikuoja tapti neveiksniu pasikartojus tai pačiai infekcijai.

Anksčiau antibiotikų derinimas buvo įprasta praktika, siekiant nužudyti ląsteles prieš joms pradedant daugintis, tačiau paskutinieji tyrimai rodo, jog tokia praktika iš tiesų tik leidžia klestėti antibiotikams atsparioms ląstelėms.