Įvairūs odos dariniai dažnai didėja, kraujuoja, pradeda skaudėti, tamsėti ir trukdyti gyventi. Tačiau nė nesusimąstome, kad nekaltas apgmas gali būti piktybinio susirgimo signalas. „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro gyd. onkodermatologė Ramunė Jurčiukonytė sako, jog labai svarbu stebėti odos darinius ir nenumoti ranką į jų kitimą.

Kokie požymiai rodo, kad apgamas gali būti piktybinis? Kuo skiriasi gerybiniai ir piktybiniai apgamai?

Pigmentinis apgamas – tai ribota dėmelė ar mazgelis, sudarytas iš navikiškai pakitusių ir proliferavusių melanocitų (jų sankaupos odoje). Apgamai klasifikuojami pagal paviršiaus pobūdį, atsiradimo laiką (įgimti, įgyti), pigmentinių ląstelių (melanocitų) lokalizacijos vietą (skiriami į jungties, kombinuotus ir dermalinius apgamus). Jų būna įvairių formų ir dydžių: plokščių ir iškilusių ant odos paviršiaus. Dažniausiai apgamai ant mūsų kūno atsiranda pirmais gyvenimo metais, lytinio brendimo periodu, nėštumo metu.

Apgamų atsiradimą, jų kiekį ir pobūdį dažniausiai lemia genetika ir UV spinduliai. Gerybiniai apgamai paprastai yra apvalūs ir simetriški. Apgamų kraštai yra lygūs ir taisyklingi, spalva yra vienodo intensyvumo, jie yra mažesni už 6 mm. Gerybiniai apgamai neturi tendencijos keistis. Kiekvienas apgamo dydžio, formos ar spalvos pasikeitimas, bet koks naujas požymis, simptomas, pavyzdžiui, kraujavimas, niežulys ar apsitraukimas apnašu yra įspėjamasis ženklas.


Kokiais atvejais apgamai yra šalinami?

Jei nėra atipijos, traumavimo ar iritacijos požymių, apgamų šalinti nereikia. Estetiniais tikslais apgamai šalinami lazeriu, elektroabliacijos, krioterapijos būdais. Apgamui pradėjus keistis (staigus padidėjimas, apgamo kontūrų banguotumas, uždegiminiai reiškiniai, kraujavimas ar išopėjimas, niežėjimas, spalvos pasikeitimas, margumas) ir atsiradus atipijos požymiams – atliekama darinio ekscizija, prieš tai atlikus histopatologinį ištyrimą.

Vyresnio amžiaus žmonės ant kūno turi ne vieną papilomą. Nuo ko jos atsiranda, ar gali didėti/daugintis? Kada jas reikėtų šalinti nesvarstant?

Tai gerybiniai odos navikai, kurios sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Šis virusas sukelia įvairios lokalizacijos odos ar gleivinių pažeidimus. Rasta daugiau nei 100 ŽPV genotipų, infekuojančių odą arba gleivines. Infekcija sukelia viršutinio odos sluoksnio ląstelių pažeidimą: jos pakinta, paspartėja dauginimasis, pailgėja jų gyvenimo laikas, todėl susidaro įvairios odos ar gleivinių išaugos.

Užsikrečiama kontaktiniu ar autoinokuliaciniu (pacientas užkrečia pats save) būdu. ŽPV sukelia ne tik karpas, tačiau turi ir onkogeninių (vėžį sukeliančių) savybių, todėl ligai užsitęsus, esant netipinei eigai, būtinas ir histologinis ištyrimas. Atsižvelgiant į morfologinius ir klinikinės eigos ypatumus išskiriamos tokios karpų formos: paprastosios karpos, siūlinės karpos (papilomos), plokščios (juvenilinės) karpos, kondylomos. Karpos gydomos, kai sukelia estetinių ar funkcinių nepatogumų, yra skausmingos, gali supiktybėti.

Ar apgamų, papilomų, karpų šalinimas yra skausmingas? Kokiu būdu jos šalinimos?

Odos, odos priedų ir gleivinių darinių šalinimas atliekamas naudojant nuskausminančius preparatus. Gerybinių ir piktybinių odos darinių gydymui taikomi įvairūs gydymo metodai: chirurginis, lazerinis, elektroabliacijos, krioterapijos, fotodinaminės bei lokalios imunoterapijos. Geriausią gydymo metodą pasirinkti padės gydytojas dermatovenerologas.

Ar po apgamų, papilomų, karpų šalinimo lieka randai? Kokiu atveju jie lieka didžiausi?

Nepriklausomai nuo šalinimo būdo, rando tikimybė išlieka visada. Kaip sugis žaizda, priklauso nuo kiekvieno organizmo individualių savybių, darinio dydžio, gylio, lokalizacijos, pasirinkto gydymo metodo, žaizdos priežiūros. Yra žmonių, kurie linkę į hipertrofinių randų, keloidų formavimąsi.



Ar yra profilaktiniai būdai, kuriais galėtume apsisaugoti nuo karpų, papilomų atsiradimo ant kūno?

ŽPV infekcijų eiga, t.y. karpų, papilomų atsiradimas yra tiesiogiai priklausomas nuo organizmo imuninės būklės. Karpų atsiranda ar padaugėja pacientams, naudojantiems imunitetą slopinančius vaistus (imunodepresantus), ypač po organų transplantacijos. Karpų, papilomų atsiradimu skundžiasi ir pacientai, sergantys imunodeficitinėmis ligomis: AIDS, limfomomis, navikiniais susirgimais ir kt. Karpoms išplitus ar atsikartojant, skiriami imunomoduliaciniai antivirusiniai vaistai, rekomenduojama stiprinti imunitetą.