Apie EKSS tyrimo svarbą ir pobūdį kalbamės su „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro gydytoja neurologe Živile Marija Duobaite.
Kas tiriama ekstrakranijinės spalvinės duplekssonografijos (EKSS) tyrimu? Kokie šio tyrimo privalumai?
EKSS – tai neinvazinis ultragarsinis magistralinių kaklo kraujagyslių tyrimo metodas. Šis ir kiti ultragarsiniai tyrimai pasižymi keletu privalumų: tai nesukeliantis skausmo, plačiai prieinamas, santykinai pigus ir nerizikingas tyrimas. Kadangi ultragarsas gali suteikti daug informacijos apie tiriamą organą, šiuo atveju kraujagysles, jis suteikia galimybę tirti kraujotaką pagal kraujagyslės struktūros ir kraujo tėkmės charakteristikas.
Kaip šiuo metodu tiriamos kraujagyslės?
EKSS tyrimo metu, naudojant dvimatį šviesumo režimą (B režimą), galima vizualiai įvertinti magistralinių kaklo kraujagyslių (bendrosios miego arterijos, vidinės miego arterijos, išorinės miego arterijos, ir slankstelinės miego arterijos) struktūrą, patologiją ir anatominius variantus. Spalvinio kraujotakos žymėjimo režimu registruojama spalvota kraujo tėkmė, vertinama susiaurėjusios kraujagyslės ties aterosklerotine plokštele kraujotakos turbulencija, stebima nutrūkstanti kraujotaka užsikimšus arterijos spindžiui, atsisluoksniavus arterijos sienelei. Spektrinio doplerio režimu registruojant kraujotakos doplerinius signalus pasirinktoje kraujagyslės vietoje, atliekama jų spektrinė analizė, vertinama kraujotakos kryptis, matuojami kraujotakos greičiai, pagal tai analizuojama struktūrinė ir hemodinaminė kraujagyslės patologija.
Ar ekstrakranijinės spalvinės duplekssonografijos (EKSS) tyrimas gali padėti užkirsti kelią insultui?
Išsivysčiusiose šalyse mirtis dėl insulto užima trečią vietą po kardiologinės patologijos ir vėžinių susirgimų priežasčių. Apytiksliai trečdaliui pacientų insultas baigiasi mirtimi. Daugeliui išgyvenusiųjų, gyjimo procesas užtrunka ir dažnai palieka negrįžtamą neįgalumą: paralyžių, kalbos sutrikimus, suprastėjusią gyvenimo kokybę ir ilgalaikę priklausomybę nuo slaugančių asmenų. Didelę dalį visų išeminių įvykių nulemia aterosklerotiniai pakitimai kraujagyslėse. Vidinės miego arterijos aterosklerozė yra viena iš dažniausių išeminio insulto priežasčių. EKSS tyrimo metu randama net ir besimptominė miego arterijų stenozė yra svarbus bendrinės aterosklerozės ir koronarinės širdies ligos rodiklis.
Kas sukelia kraujagyslių sienelių pakitimus?
Miego ir slankstelinių arterijų aterosklerotiniai pakitimai yra daugeliu aspektų tokie patys kaip ir kitose organizmo arterijose. Pradinius kraujagyslių sienelės pažeidimus sukelia kraujyje cirkuliuojančių lipoproteinų akumuliacija, oksidaciniai procesai, chemoatraktyvių medžiagų išsiskyrimas. Kraujagyslės sienelės pažeidimas plečiasi, prie sienelės limpa kiti kraujo kūneliai, persiskirsto sienelės lygiųjų raumenų ląstelės, proliferuoja, pasidengia fibrino sluoksniu, kuris senose plokštelėse kalcifikuojasi. Plokštelei augant siaurėja kraujagyslės spindis ir formuojasi stenozė. Plokštelės plyšimas ir trombų formavimasis nulemia klinikinius insulto simptomus. Aterosklerotinės plokštelės dažniau vystosi kraujo tėkmės išsišakojimuose, tose vietose kur vyksta kraujo turbulencija ir yra struktūriniai slenksčiai tėkmei. Todėl miego arterijų išsišakojimas, slankstelinės arterijos atsišakojimas nuo poraktinės arterijos, kraujagyslių vingiai yra patogios vietos plokštelių formavimuisi.
Vieni galvos smegenų kraujotakos sutrikimai gali būti nė nepastebėti, tuo tarpu kiti – baigtis smegenų infarktu. Kas nulemia nevienodą sutrikusios kraujotakos klinikinę išraišką?
Ūminiai išeminiai galvos smegenų kraujotakos sutrikimai skirstomi į praeinančius smegenų išemijos priepuolius (simptomai visiškai išnyksta per ≤ 24 valandas nuo susirgimo pradžios) ir smegenų infarktus (simptomai užsitęsia ilgiau nei 24 valandas). Galvos smegenų infarkto ir praeinančių smegenų išemijos priepuolių priežastimi gali būti keletas patologinių mechanizmų kaklo kraujagyslėse: atplyšusių nuo plokštelės trombų, cholesterolio kristalų ar kitų lipidų dalelių patekimas į atokesnes galvos smegenų arterijas; aterosklerotinės plokštelės plyšimas ir to sukeltas ūmus kraujagyslės spindžio užsikimšimas; struktūrinis arterijos sienelės pakitimas (kraujagyslės disekacija ar hematoma tarp kraujagyslės sienelės sluoksnių); sulėtėjusi smegenų kraujotaka dėl kritinio kaklo magistralinių kraujagyslių susiaurėjimo ar užsikimšimo augant plokštelei.
Išsivystyti neurologiniams insulto simptomams užsikimšus arterijos spindžiui didelę reikšmę turi individuali galvos smegenų kolateralinė kraujotaka, kuri geba kompensuotai maitinti užsikimšusios kraujagyslės maitintą smegenų audinio plotą. Tai paaiškina santykinai mažą klinikinių išeminių įvykių skaičių esant reikšmingai arterijos stenozei.
Kokie simptomai išduoda, jog reiktų susirūpinti savo kraujotaka?
Staiga atsirandantys insulto simptomai (net jei jie greitai savaime praeina) ar trumpalaikis apakimas viena akimi yra svarbus galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo signalas. Pacientas turi nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar neurologą, turi būti atliekamas EKSS ir kiti tyrimai, atsižvelgiant į klinikinius simptomus ir kraujagyslinius rizikos veiksnius. Verta atsiminti, kad aterosklerotiniai pakitimai atsiranda vis jaunesniems pacientams, todėl apie pirminę profilaktiką reikia susimąstyti kaip galima anksčiau, siekiant išvengti skausmingų kraujagyslinės patologijos pasekmių.
Ar yra aplinkybių, dėl kurių šis tyrimas žmogui negalėtų būti atliekamas arba jį atliekant kiltų didesnė rizika?
Kontraindikacijų tyrimui nėra. Tyrimas gali būti apsunkintas tiriant pacientus su trumpu, storu, raumeningu kaklu, po neseniai atliktos kaklo srities operacijos, esant tvarsčiams arba įtvarui kaklo srityje, jei ligonis neramus. Ligonis tiriamas gulimoje padėtyje, prieš tyrimą surenkami trumpi anamnezės duomenys, specialaus pasiruošimo tyrimui nereikia. EKSS tyrimas atliekamas pagal protokolą, iš eilės vertinama ir dokumentuojama: kraujagyslės sienelių struktūra, aterosklerotinės plokštelės; kraujagyslės susiaurėjimo laipsnis ir (ar) užsikimšimas; kraujagyslių vingiuotumas, anomalijos; funkciniai rodikliai.
Kokie esminiai EKSS tyrimo radiniai? Kaip jie daro įtaką paciento gydymo taktikai?
Svarbu teisingai diagnozuoti sunkaus laipsnio vidinės miego arterijos stenozę ir atskirti ją nuo visiško užsikimšimo, nes tai turi didelę reikšmę renkantis chirurginę arba konservatyvią gydymo taktiką. Slankstelinių arterijų stenozės ir okliuzijos nustatomos remiantis tais pačiais principais, kaip ir miego arterijų patologija. Slankstelinėms arterijoms būdingi dažni anatominiai eigos ir diametro variantai, kurių dauguma yra hemodinamiškai ir kliniškai nereikšmingi.
Vertinant tyrimo duomenis planuojamas tolimesnis paciento sekimas ir gydymo rekomendacijos. Priklausomai nuo radinių, pacientui gali būti rekomenduojamas medikamentinis arba chirurginis gydymas.
