Su „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Rūta Burzdžiene prisiminkite, koks gyvenimo būdas mūsų organizmui būtų geriausias.

Kokiu tikslu pasaulis jau septyniolika metų mini Judėjimo sveikatos labui dieną?

Ji skirta visuotiniam kasdienio fizinio aktyvumo bei sveikos gyvensenos skatinimui, visuomenės informavimui ir priminimui, kad aktyvus gyvenimo būdas yra ne tik malonus, bet ir būtinas, norint išvengti lėtinių neinfekcinių ligų. Mūsų gyvenimas dabar yra šiek tiek kitoks, negu tas, kuriam kūnas yra pritaikytas. Esame sukurti nuolat judėti, o aplinka mums siūlo su kuo mažiau fizinės veiklos atlikti kuo daugiau darbų. Dėl to šiuo metu lėtinių neinfekcinių ligų susirgimai pasiekė epidemijos lygį. Stresas, mažas fizinis aktyvumas, prasta mityba sukelia daug problemų, kurioms Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) tokiomis iniciatyvomis bando užkirsti kelią.

Judėjimas yra lygus ligų prevencijai. Nuo kokių konkrečių ligų mūsų organizmą gali išgelbėti fizinis aktyvumas?

Judėjimas yra nemokamas vaistas nuo praktiškai visų ligų. Ypač jis svarbus, norint išvengti lėtinių neinfekcinių ligų, kurių viena pagrindinių priežasčių yra nepakankamas fizinis aktyvumas. Tai yra patvirtina šimtais mokslinių tyrimų. Jeigu būtume fiziškai aktyvesni, turėtume mažiau nutukusių žmonių, endokrininių ligų, cukrinio diabeto susirgimų, miokardo infarkto atvejų. Jeigu žmonės būtų bent perpus aktyvesni, būtų mažiau širdies ir kraujagyslių ligų atvejų, hipertonijos, onkologinių susirgimų. Kadangi judant ventiliuojasi plaučiai, mažėja ir plaučių ligų. Nugaros skausmai taip pat susiję su netaisyklingu judėjimu bei jo stoka, tad ir jų pagrindinė gydymo priemonė – kokybiškų kūno judesių gražinimas. Sportuojant taip pat gražėja oda, stiprėja imunitetas, gerėja psichinė sveikata, kyla nuotaika. Praktiškai bet kuriai kūno daliai yra naudingas judėjimas ir žalinga jo stoka.

Sakoma, jog visos ligos kyla iš streso. Kaip fizinė veikla gali pagerinti mūsų emocinę savijautą?

Jau senovėje pastebėta, kad fizinis judėjimas gerina nuotaiką, lengviau mąstyti. Iš to kilo ne vienas posakis, toks kaip „Lavinkite kūną, jeigu norite, kad dirbtų jūsų protas“. Šiais laikais nebe pastebėjimų lygmenyje, bet šimtuose mokslinių tyrimų teigiama, kad judėjimas mažina stresą, nerimo lygį, depresiją, gerina darbingumą ir koncentraciją. Taip yra dėl to, kad judėjimo metu mes sunaudojame streso hormono kortizolio, cukrų ir riebiųjų rūgščių, kurios išsiskiria streso metu, perteklių. Be to, judantis kūnas skatina neuromediatorių, kurie gerina mūsų nuotaiką, gamybą. Paskutiniai tyrimai nustatė, kad raumenyse gaminasi medžiagos, kurios padeda atsistatyti neuronams, galvos smegenų ląstelėms, po patirtų didelių stresų. Mes judame, o kūnas gaminasi vaistus sau, kad atsistatytų nervinės ląstelės, gerėtų nuotaika ir darbingumas.

Prieš pradedant sportuoti reikėtų įvertinti savo organizmo galimybes. Kokios būtų fizinės veiklos rekomendacijos?

Skirtingoms amžiaus grupės Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikia atitinkamas rekomendacijas. Vaikams ir paaugliams (nuo 5 iki 17 metų) bendram vystymuisi ir daugelio sutrikimų profilaktikai, rekomenduojama per dieną sukaupti mažiausiai 60 minučių vidutinio arba didelio intensyvumo fizinės veiklos. Didžioji dalis kasdienės fizinės veiklos turi būti aerobinė. Kad didėtų raumenų jėga ir kaulų tvirtumas, didelio intensyvumo veikla turi vykti ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę.

Suaugusiems rekomenduojama mažiausiai 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo arba 75minutes didelio intensyvumo aerobinės fizinės veiklos. Tai yra maždaug pusvalandis per dieną. Jį gali skirstytis įvairiais intervalais, tačiau ne trumpesniais nei 10 minučių. Be to, suaugusiems rekomenduojama bent du kartus per savaitę skirti dėmesio stambiosioms raumenų grupėms.

Vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms rekomenduojamos tos pačios 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo veiklos, tris kartus per savaitę skirti dėmesio pusiausvyros ir koordinacijos gerinimui bei du kartus per savaitę stambiosioms raumenų grupėms. Žinoma, jeigu vyresniems žmonėms tų rekomendacijų neišeina išpildyti, jie turėtų išlikti fiziškai aktyvūs atsižvelgdami į sveikatos būklę ir asmeninius gebėjimus.