Vis dėlto, kokie požymiai išduoda, jog verta susirūpinti? Apie tai kalbamės su medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ gydytoja akušere ginekologe Diana Jatužiene.

Kokios amžiaus merginos ir moterys dažniausiai suserga PKS?

Kadangi tai endokrininė-metabolinė liga, kartais sunku nustatyti jos pradžią ir diagnozuojama vėliau, vaisingo amžiaus moterims, kurios nepastoja ir kreipiasi dėl nevaisingumo. Gali pasireikšti ir vaikystėje.

Didesnė tikimybė pasireikšti PKS yra tuomet, jei šeimoje turite giminaičių, sergančių cukriniu diabetu, ypač II tipo. Taip pat, jeigu tarp giminaičių vyrų nustatytas ankstyvas plikimas (iki 30metų). Didesnę riziką turi moterys su viršsvoriu ir, žinoma, jei giminėje yra moterų, kurioms nustatytas PKS.

Kas diagnozuoja ir gydo šį sindromą?

Įvairiu gyvenimo laikotarpiu moterys, turinčios PKS, gali kreiptis medicinos pagalbos dėl skirtingų priežasčių. Vaikystėje dėl nutukimo, o paauglystėje – ir dėl nutukimo, ir dėl sutrikusio mėnesinių ciklo mergaites konsultuoja pediatras, šeimos gydytojas, vaikų endokrinologas, vaikų ginekologas, o dėl hirsutizmo (padidinto plaukuotumo) ar jaunatvinių spuogų, būdingų apie 70% šią patologiją turinčių merginų, gydo dermatologai.

Vaisingo amžiaus moterys į gydytojus kreipiasi dėl mėnesinių ciklo sutrikimo, kuris pasitaiko apie 66% moterų ir vadinama oligomenorėja (nereguliarios mėnesinės; per dažnos ar per retos mėnesinės; mėnesinės su per didelio ar per mažo kraujo kiekio periodais per metus; tepliojimas), amenorėjos (mėnesinių nebuvimo), nevaisingumo. Pasitaiko 74% sergančių PKS ir esant nėštumo patologijai kreipiasi į ginekologą ar endokrinologą.

Galop, jei prasideda nutukimas, antrojo tipo cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, hepatosteatozė ar net depresija, tokias pacientes konsultuoja vidaus ligų gydytojas, šeimos gydytojas, endokrinologas, psichiatras.

Nėra vienos nuostatos, kas ir kaip turėtų stebėti ir gydyti šias pacientes. Dėl daugialypės fenotipinės sindromo raiškos, klastingos PKS eigos, įvairių gydymo galimybių pacientės pagalbos kreipiasi į daugelį specialistų.

Kodėl svarbu PKS diagnozuoti kuo anksčiau?

PKS simptomai įvairiais amžiaus laikotarpiais gali kisti nuo plaukuotumo padidėjimo ir sutrikusio mėnesinių ciklo paauglystėje iki nevaisingumo subrendus.

Androgenų ir insulino perteklius bei atsparumas insulinui lemia ne tik hirsutizmą (plaukuotumo padidėjimą), nevaisingumą, ankstyvus persileidimus ar kitas nėštumo komplikacijas, bet ir didina nutukimo, antrojo tipo cukrinio diabeto, kraujagyslių endotelio disfunkcijos, ankstyvos aterosklerozės, širdies ir kraujagyslių ligų, dislipidemijos, hipertenzijos, su estrogenų pertekliumi susijusių auglių (ypač gimdos gleivinės, kiaušidžių) ir net depresijos grėsmę, todėl turi didelės įtakos moterų sveikatai ir gyvenimo kokybei.

PKS sindromas su amžiumi progresuoja, todėl sindromo nustatymas, ankstyvas rizikos veiksnių išaiškinimas ir jų šalinimas padėtų išvengti šio sindromo ir su juo susijusių patologinių būklių raidos.

Kokie tyrimai padeda atpažinti ir diagnozuoti šį sindromą?

Gydytojas specialistas jau iš moters apžiūros, skundų gali įtarti šį sindromą, tačiau galutinę diagnozę ir sindromo sunkumą parodo laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai. Tikslinga tirti lytinius hormonus bei atlikti dubens organų (kiaušidžių ir gimdos gleivinės) ultragarsinį tyrimą.

Ieškant galimų PKS padarinių ir metabolinių sutrikimų moterims, sergančioms PKS, būdingas žemas didelio tankio cholesterolio ir mažo tankio cholesterolio kiekis, taip pat aukšta gliukozė kraujyje nevalgius, padidėjęs trigliceridų kiekis.

Kartais gali tekti atlikti tyrimus, kad atmesti ligas, kurios sukelia į PKS panašius simptomus. Tokius simptomus gali sukelti skydliaukės funkcijos sutrikimas ir prolaktinoma, dėl to atliekami skydliaukės hormonų, prolaktino kiekio kraujyje tyrimai. Vyriškų lytinių hormonų padidėjimą gali išprovokuoti antinkčių, kiaušidžių navikai, todėl gali tekti atlikti tyrimus šioms būklėms diagnozuoti.

Koks šio sindromo gydymas?

Gydymas skiriamas priklausomai nuo amžiaus ir simptomų gausos, intensyvumo. Moterims, kurios nenori pastoti, skiriama peroraliniai kontraceptikai. Jie sureguliuoja menstruacinį ciklą, taip pat mažina gimdos vėžio riziką. Kitas pasirinkimas – intermituojanti terapija hormonais. Ji sureguliuoja mėnesinių ciklą, mažina gimdos vėžio riziką, tačiau neturi kontraceptinio efekto. Moterims, kurios nori pastoti, sužadinama ovuliacija letrozoliu, klomifenu ar gonadotropinų injekcijomis.

Esant viršsvoriui labai svarbus yra svorio mažinimo veiksnys. Svorio mažinimas padeda sumažinti ar išvengti daugelio su PKS susijusių komplikacijų (II tipo cukrinio diabeto, širdies ligų). Renkantis maistą, reikia vengti riebalų ir cukraus. Chirurginis gydymas moterims, kurios nori pastoti, taikomas retai, kai nėra atsako į kitus gydymo būdus. Atliekama laparoskopinė operacija, jos metu suardomi nedideli ploteliai testosteroną gaminančio kiaušidės audinio.

Diagnozuojant PKS būtina kompleksiškai įvertinti klinikinius, biocheminius ir kūno sandaros rodiklius, nes tai leidžia racionaliau parinkti prevencijos ir gydymo priemones, saugoti pacientę nuo sindromo padarinių ar juos vėlinti.

Noriu pabrėžti, kad policistinių kiaušidžių sindromu sergančių moterų priežiūrai svarbi ne tik laiku nustatyta diagnozė, esamų simptomų korekcija, bet ir rizikos veiksnių prevencija.

Kokios komplikacijos gali pasireikšti laiku nesikreipus į medikus ir ignoruojant simptomus ilgesnį laiką?

Dažniausiai komplikacijos pasireiškia mėnesinių ciklo sutrikimais, sergančios moterys gali nutukti, susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis dėl ankstyvos aterosklerozės, kartais eigoje gali atsirasti net piktybiniai augliai.