Štai penki labai įdomūs atradimai, susiję su neverbaline komunikacija.

1. Kūno kalba nėra kalba tiesiogine to žodžio prasme.

Nėra jokio „žodyno“. Taip yra todėl, kad neverbalinė komunikacija labiau nei tikra kalba priklauso nuo konkrečių situacijų, aplinkos, santykio tarp siuntėjo ir gavėjo, asmens charakterio ir kitų aspektų. Yra tik kelios išimtys: tai kūno kalbos ženklai, žinomi kaip „emblemos“, pavyzdžiui, iškeltas nykštys į viršų, reiškiantis, kad viskas gerai arba špyga, kuriai detalesnio paaiškinimo tikrai nereikia.

2. Asmeninės erdvės pažeidimas sukelia susijaudinimą.

Kiekvienas iš mūsų turi aplink save „burbulą“, kuris yra tik mūsų – tai mūsų asmeninė erdvė. Vieni turi didesnius, kiti mažesnius „burbulus“. Jeigu kažkas pažeidžia žmogaus asmeninę erdvę, tai tikrai sukelia susijaudinimą, tačiau kokį konkrečiai, priklauso nuo pažeidėjo, situacijos ir asmens būdo. Suprasti asmeninės erdvės dinamiką verta dėl kelių dalykų. Nedidelis asmeninės erdvės pažeidimas pozityvioje situacijoje leis jums gauti palankumą iš to žmogaus – jus pamėgs, geis jūsų ir t.t. Tačiau situacijoje, kurioje yra konkuruojama, kito žmogaus asmeninės erdvės pažeidimas gali reikšti pyktį, baimę ir panašius jausmus.

3. Kai kurios veido išraiškos turi bendrą prasmę.

Yra nemažai įrodymų, jog pyktis, džiaugsmas, liūdesys, pasišlykštėjimas, baimė, nuostaba atrodo panašiai kiekvieno žmogaus veide. Mes visuomet galėtume iš veido suprasti, kuris žmogus šiuo metu džiaugiasi. Tiesa, labai sunku pasakyti, kuri šypsena yra natūrali, o kuri tėra vaidyba.

4. Kiekvieno žmogaus neverbalinė komunikacija skiriasi.

Tai priklauso nuo jo emocijų ir bendro intelekto. Kai kurie žmonės turi daug įgūdžių, kurie leidžia jiems labai tiksliai save išreikšti neverbaliniu būdu – jie gali „siųsti“ dominavimo, simpatijos, meilės žinutes savo kūnu. Kitiems labai gerai sekasi iššifruoti tas žinutes. Žinoma, šie du įgūdžiai yra glaudžiai susiję, tad nenuostabu, kad geras siuntėjas dažniausiai turi ir gerų neverbalinės komunikacijos žinučių gavėju – jis supranta viską tiksliai.

5. Išaiškinti melą yra beveik neįmanoma.

Yra tokių klaidingų nuomonių, kad meluojantis žmogus negali jums žiūrėti tiesiai į akis arba negali nuraminti savo kūno. Vis dėlto, yra visiškai ne taip: neįmanoma vien tik iš kūno kalbos suprasti, žmogus meluoja ar ne. Melas gali sukelti jaudulį, kiekvienas žmogus tą susijaudinimą gali parodyti skirtingai – vienas žmogus gali atrodyti kaltas, o kitas – užtikrintas savimi. Yra mokslinių tyrimų, kuriuose užfiksuota, jog keli žmonės moka atskirti tiesą nuo melo per kūno kalbą, tačiau net ir jie ne visada pataiko.