Per parą Lietuvoje insultą patiria maždaug 35 gyventojai, per metus - apie 13 000 žmonių. Dažniausiai insulto aukomis tampa vyrai, kenčiantys nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Statistika rodo, kad maždaug kas trečias ligonis patiria insultą dėl prieširdžių virpėjimo. Apie dažniausiai pasitaikančias insulto priežastis ir būdus apsisaugoti LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pasakojo Habil. med. dr. prof. Audrius Aidietis, (VUL) Santaros klinikos kardiologijos ir angiologijos centro vadovas.

Kodėl širdies liga pažeidžia smegenis?

Širdis - tai raumeninė pompa, kuri varinėja kraują po visą mūsų organizmą. Šią funkciją atlieka širdies skilveliai. Tuo tarpu prieširdžiai tėra skilvelių pagalbininkai, kurie susitraukia prieš pat skilvelių susitraukimą. Esant tam tikroms situacijoms, prieširdžiai nesusitraukia, o tik virpa. Tai netrukdo įprastam skilvelių darbui, todėl širdis ir toliau dirba, o žmogus lieka gyvas. Sutrikus prieširdžių darbui, kairiojo prieširdžio „ausytėje“ kraujas užsistovi ir būtent čia susiformuoja kraujo krešulys. Išstumiamas krešulys nukeliauja į smegenis, užkemša smegenų kraujagysles ir ta smegenų sritis pradeda mirti. Tuomet ir pradedame kalbėti apie vadinamąjį išeminį insultą.

Ar prieširdžiuose susiformavę krešuliai gali užkimšti tik galvos smegenų kraujagysles?

80% atvejų krešuliai nukeliauja į galvą. Jeigu krešulys nukeliauja į koją, kraujagyslių chirurgas spėja jį pašalinti ir koja lieka sveika, jos nereikia amputuoti. Su smegenimis situacija yra rimtesnė ir sudėtingesnė, nes šiuo atveju svarbi kiekviena minutė. Dažnu atveju chirurgai tiesiog nespėja atverti kraujagyslės ir pašalinti krešulio, o tokiu atveju smegenys jau būna žuvusios. Jeigu kalbame apie krešulius smegenyse, tuomet laikas yra vienas iš pagrindinių niuansų - galimybės delsti neturime.

Ar įmanoma apskritai išvengti insulto ir pajusti, kad jis artėja?

Svarbiausia šiuo atveju - prevencija. Trečdalis insultų įvyksta dėl prieširdžių virpėjimo. Įprastai prieš insultą prieširdžiai virpa maždaug dvi paras, per šį laikotarpį prieširdžio ausytėje spėja susiformuoti krešulys, kuris vėliau išstumiamas į smegenis. Apsisaugoti nuo krešulio susidarymo galima naudojant tinkamai parinktas krešėjimą mažinančių vaistų dozes. Sustabdę krešulio formavimąsi, tokiu būdu išvengtume insulto.

Kaip atpažinti pirmuosius insulto ženklus?

Pirmiausia reikėtų išmokti atpažinti prieširdžių virpėjimą arba taip vadinamą absoliučią aritmiją. Įprastai širdies dažnis pagreitėja, tačiau jis būna absoliučiai aritmiškas. Tokiu atveju tikrai galima įtarti, kad prasidėjo prieširdžių virpėjimas. Nereikia laukti ir tikėtis, kad širdies ritmas normalizuosis - geriau iškart kreiptis į medikus, atlikti visus tyrimus ir tokiu būdų užkirsti kelią galimam insultui.

Kokie žmonės patenka į didžiausią rizikos grupę?

Kalbant apie prieširdžių virpėjimus, visų pirma reikėtų išskirti sergančius arterine hipertenzija. Nors arterinė hipertenzija šiuo metu dar nelabai vertinama kaip rizikos faktorius, tačiau ypatingai naktinė hipertenzija ir apatinio spaudimo pakilimas yra labai svarbus prieširdžių virpėjimui. Jeigu teisingai gydytume arterinę hipertenziją, sumažintume prieširdžių virpėjimo tikimybę. Arterinė hipertenzija klastinga liga - žmogus nejaučia pakilusio spaudimo, jam atrodo, kad viskas gerai, tačiau pakilęs spaudimas kenkia daugumai organų. Dažnu atveju prieširdžių virpėjimas būna blogai gydytos arterinės hipertenzijos pasekmė. 3/4 vyresnio amžiaus žmonių turi padidintą spaudimą - jeigu spaudimas siekia 140/90, tai jau yra pirmojo laipsnio arterinė hipertenzija.