Venų varikozę (venų išsiplėtimą) galime išskirti į pirminę ir antrinę. Pirminės venų varikozės išsivystymui didžiausią įtaką turi paveldimumas. Dažniausia to priežastis – vožtuvų funkcijos sutrikimas venose. Normaliai kraujotakai venose palaikyti reikalingi gerai dirbantys vožtuvai, tačiau kuomet jų veikla sutrinka, venose padidėja slėgis, jos plečiasi ir tampa vizualiai pastebimos.

Retesniais atvejais pasitaiko antrinė venų varikozė, kuomet venų išsiplėtimą sukelia giliųjų venų užakimas. Taip pat gali būti įgimta venų varikozė, kuomet venų išsiplėtimas pasireiškia kartu su kitomis kraujagyslių ligomis, pavyzdžiui, giliųjų venų neišsivystymu. Vis tik pagrindine venų varikozės priežastimi galime laikyti paveldimumą ir kitus faktorius, realizuojančius paveldimumą - tai nėštumas, sunkus fizinis darbas, nutukimas, ilgalaikis sėdimas/stovimas darbas, darbas karštoje aplinkoje ir pan.

Įprasta manyti, kad venų varikozė - išskirtinai moterų liga. Kiek tame tiesos?

Atlikti tyrimai parodė, kad šia liga vienodai serga tiek vyrai, tiek moterys. Estetinis vaizdas yra dažniausia priežastis, skatinanti kreiptis į gydytoją. Kadangi moterys įprastai savo išvaizdai skiria daugiau dėmesio, dėl to ir į medikus jos kreipiasi dažniau.

Kaip atpažinti pirmuosius venų varikozės požymius ir kada jau metas sunerimti bei kreiptis į medikus?

Jeigu pastebėjote atsiradusį venų išsiplėtimą kojose, tai jau yra signalas, kad metas kreiptis į medikus. Smulkūs venų tinkleliai šlaunų srityje dažniausiai nėra pavojingi, tačiau išryškėję kraujagyslių tinkleliai blauzdos apačioje gali būti lėtinio veninės kraujotakos nepakankamumo simptomas.

Lėtinis veninės kraujotakos nepakankamumas nebūtinai gali pasireikšti venų išsiplėtimu: sutrikus veninei kraujotakai varikozės gali ir nebūti, todėl kitas simptomas dėl kurio turėtų sunerimti pacientas – tai kojos tinimas. Ypatingai, jeigu tinsta tik viena koja. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu prasideda naktiniai mėšlungiai, juntamas skausmas ilgiau pastovėjus ar pasėdėjus.

Venų varikozę galima išskirti į šešias stadijas:

1 stadijoje pastebimi išsiplėtę kapiliarai
2 stadijoje pastebimos išsiplėtusios stambios venos
3 stadijoje pastebimas kojų tinimas vakarais
4 stadijoje prasideda audinių trofiniai sutrikimai
5 stadijoje matomi randai po buvusių trofinių opų
6 stadijoje matomos negyjančios trofinės opos, kurių atsiradimo priežastis yra veninės kraujotakos sutrikimai

Pirmoje ir antroje stadijoje nejuntamos jokios medicininės problemos, tačiau nesikreipiant į gydytoją ši liga progresuoja, pereina į labiau komplikuotą stadiją.

Negydoma progresuojanti venų varikozė gali baigtis trofinėmis arba trombinėmis komplikacijomis. Apie trofines komplikacijas jau kalbėjome - gali atsirasti trofinės opos, kraujavimai iš varikozinių mazgų. Trombinių komplikacijų atveju, sutrikus veninei kraujotakai pradeda formuotis trombai. Varikozė taip pat yra ir giliųjų venų trombozės rizikos faktorius: venų išsiplėtimu sergančiam pacientui rizika susirgti giliųjų venų tromboze yra didesnė negu tiems pacientams, kurie venų išsiplėtimo neturi.

Kokio amžiaus pacientai dažniausiai susiduria su venų varikoze?

Aiškios amžiaus ribos ši liga neturi. Mano praktikoje jauniausiam 6 ligos stadiją turėjusiam pacientui buvo 16 metų. Tačiau statistiškai kuo vyresni pacientai, tuo didesnis sergamumas venų varikoze.

Ar yra kokių nors efektyvių profilaktinių priemonių, padedančių užkirsti kelią venų varikozei?

Nepamirškime, kad dažniausia ligos priežastis yra paveldimumas. Taigi jeigu žinote, kad jūsų giminėje yra sergančių šia liga, profilaktiškai galite mūvėti specialias kojines, kurios šiek tiek apsaugo nuo venų išsiplėtimo atsiradimo. Profilaktinės priemonės dažniau taikomos nėščioms moterims, nes nėštumas yra ta būsena, kuri realizuoja paveldimumą: išryškėja ir išsiplečia poodinės venos bei gali sutrikti kraujotaka. Kitos profilaktinės priemonės – tai vengti sunkaus fizinio darbo ir pan. Tačiau jeigu žmogaus darbas susijęs su sunkumų kilnojimais, vargu ar jis dėl galimos venų varikozės rizikos keis darbą. Iš esmės efektyvių profilaktinių priemonių nelabai yra.

Kokie tokiu atveju galimi venų varikozės gydymo metodai?

Gydymo metodų šiais laikais yra įvairių. Tradiciniai gydymo metodai, kurie buvo plačiai taikomi anksčiau, užleidžia vietą naujai atsiradusiems. Iš esmės gydymą galima išskirti į intervencinį ir neintervencinį. Pastarasis - tai kompresinė terapija, kurioje naudojami elastiniai bintai ar kompresinės kojinės. Taip pat taikomi aparatiniai gydymo metodai, pavyzdžiui, limfinis drenažas, kuris pagerina veninio kraujo ir limfos ištekėjimą. Įvairūs kremai ir reklamuoji medikamentai nėra efektyvūs. Sergant venų varikoze, tai gali būti pagalbinė priemonė, jokiu būdu ne pagrindinis gydymo metodas.

Jeigu nėra kokių nors objektyvių priežasčių atsisakyti intervencinio gydymo, geriau rinktis šį variantą. Intervencinis gydymas kur kas efektyvesnis ir patogesnis pacientui. Įsivaizduokite, jei pacientas serga varikoze ir nenori intervencinio gydymo, vienintelis galimas gydymo metodas yra kompresinės kojinės. Jas reikia nešioti ir vasarą, kuomet karšta, o jei pacientas yra vyresnio amžiaus žmogus, užsidėti kompresines kojines savarankiškai gali būti nelengva.

Iš intervencinio gydymo metodų klasikiniu galima laikyti atvirą operaciją, kuri šiais laikais užleidžia vietą modernesniems, mažiau intervenciniams gydymo metodams, tokiems kaip lazerinė ar radiodažnuminė operacija. Intervencinių gydymo metodų yra įvairių, o kuris variantas labiausiai tinka, nusprendžia gydytojas kartu su pacientu, atsižvelgiant į individualius paciento poreikius, procedūros kainą ir efektyvumą.

Kokio gydymo reikia, gydytojas nusprendžia apžiūrėjęs pacientą ultragarsu, nes be ultragarsinės diagnostikos to nustatyti neįmanoma. Tam, kad galėtume gydyti pacientą, turime žinoti, ką konkrečiai gydysime. Reikia nustatyti ligą, ištirti veninę kraujotaką moderniais ultragarsiniais tyrimo metodais, o jeigu to nepakanka, atliekami sudėtingesni diagnostiniai metodai - kontrastinė angiografija, kompiuterinė tomografinė angiografija, magnetinė rezonansinė angiografija, matuojamas veninio kraujo spaudimas ir t.t.

Yra dar vienas intervencinis gydymo metodas - tai skleroterapija, kuri dažnai taikoma ir kombinuojama kartu su, tarkim, lazerine operacija. Skleroterapiją galima taikyti kaip estetinę procedūrą, jeigu yra išsiplėtusios kapiliarinės venos. Paprastai kalbant, skleroterapija – tai tam tikro medikamento injekcija į didesnio ar mažesnio diametro veną.

Dažniausiai šiais laikais pacientų venos gydomos lazeriu ir radio dažniu. Šie du metodai turi optimalų kokybės ir kainos santykį, Jie pradėti taikyti 1998 metais, todėl turime pakankamai duomenų apie šio gydymo efektyvumą ir galimas komplikacijas. Vertinant kokybės ir kainos santykį, šios operacijos yra pats optimaliausias venų gydymo metodas.

Kalbėdami apie venų varikozę, naudojame išsireiškimą „gydyti“. Ši liga iš tiesų pagydoma, ar tik prislopinama?

Kadangi liga turi paveldimumo pagrindą, išgydyti jos šimtu procentų neįmanoma. Pavyzdžiui, jeigu slogą sukelia virusas, medikamentų pagalba tą virusą sunaikiname ir sloga praeina. Su venų varikoze yra kitaip - paveldimumas yra ligos pagrindas, o paveldimumo mes gydyti nemokame. Gydome tiktai paveldimumo pasekmes, todėl negalime pasakyti, kad taikydami vieną ar kitą gydymo metodą pacientą pilnai išgydome.

Yra toks terminas kaip recidyvai po chirurginio gydymo – pakartotinas venų išsiplėtimas po intervencinio gydymo. Venų varikozės atveju dažniausia recidyvo priežastis yra ne natūrali ligos eiga, o diagnostinės ir gydymo klaidos. Jeigu liga diagnozuota teisingai, parinkti tinkami gydymo metodai ir operacija atlikti kokybiškai, recidyvo procentas nėra didelis, – tik 4 proc. pacientų venų varikozė atsinaujina dėl natūralios ligos eigos. Todėl galiu sakyti, kad chirurginis gydymas yra pakankamai efektyvus.