Nepaisant to, kad šių infekcijų simptomai labai panašūs, makšties kandidozę ir bakterinę vaginozę sukelia skirtingi mikroorganizmai. Pienligė - tai išorinių moters lytinių organų ar makšties gleivinės grybelinis uždegimas, tuo tarpu bakterinę vaginozę sukelia ne grybeliai, o pakitusi makšties mikroflora.
Abi šios ligos nėra plintančios lytiniu keliu, tačiau vargina didelę dalį moterų. Bakterinė vaginozė yra bene dažniausia makšties infekcija - maždaug 40-50% moterų į ginekologą kreipiasi dėl varginančių šios ligos simptomų. Tuo tarpu statistikos duomenimis pienlige yra sirgusios maždaug 75% moterų, 5% jų infekcija kartojasi.
Kuri iš šių infekcijų moters sveikatai yra pavojingesnė?
Dažniausias pienligės sukėlėjas, Candida albicans, yra normalios makšties floros dalis. Dažnai pasitaiko, kad moteris ateina profilaktiškai pasitikrinti sveikatos, tačiau jokių nusiskundimų neturi. Apžiūrint pastebime pagausėjusias išskyras, o makšties išskyrų tepinėlis patvirtina grybelinę infekciją. Tokiu atveju pienligės galima ir negydyti. Tačiau jeigu pasireiškia klinikiniai ligos simptomai ir pacientė jaučia diskomfortą, ginekologas paskiria gydymą. Kai kurioms moterims pienligė kartojasi reguliariai. Tokiu atveju partneriui taip pat rekomenduojama išsitirti, nes vyras gali būti pienligės sukėlėjo nešiotojas.
Kaip jau minėjau, jeigu pacientė nejaučia diskomforto, pienligės gydyti nebūtina. Bakterinės vaginozės atveju gydymas būtinas, ypatingai nėštumo metu, nes ši infekcija didina vėlyvo persileidimo, priešlaikinio gimdymo, priešlaikinio neišnešioto vaisiaus dangalų plyšimo riziką ir turi kitų neigiamų veiksnių moters sveikatai.
Bakterinė vaginozė atsiranda pasikeitus makšties mikroflorai, kuomet sveikųjų lactobacilų kiekis sumažėja ir jų vietą užima patogeninės bakterijos. Makšties terpė gali pasikeisti dėl daugybės priežasčių - vartojamų antibiotikų, imunitetą silpninančių vaistų, kontraceptikų, makšties plovimo antiseptiniais tirpalais, naudojamų tamponų bei įklotų, dėvimo sintetinio apatinio trikotažo ir t.t.
Jau išsiaiškinome, kad šių ligų sukėlėjai yra skirtingi, tačiau simptomatika - labai panaši. Kaip vis dėlto atskirti makšties kandidozę nuo bakterinės varginozės?
Iš tiesų tiek vienos, tiek kitos infekcijos simptomai labai panašūs - gali būti juntamas deginimo pojūtis makštyje, lytinių organų perštėjimas, niežulys. Tačiau skiriasi išskyrų spalva ir konsistencija: pienligei būdingos baltos, varškės konsistencijos ir netgi vandeningos išskyros, tuo tarpu vienas iš bakterinės vaginozės simptomų - pilkšvos, negausios ir nemalonaus kvapo išskyros.
Dabar vaistinėje galima nusipirkti makšties kandidozės ir bakterinės vaginozės gydymui skirtų žvakučių, kurios parduodamos be recepto. Ar toks gydymo metodas efektyvus?
Jaučiant nemalonius simptomus, pirmiausia patarčiau kreiptis į gydytoją ginekologą, kuris atliks tyrimus, nustatys infekcijos sukėlėją ir skirs tinkamą gydymą. Vaistinėje galima įsigyti nereceptinių vaistų, tačiau ne visuomet savarankiškai pavyksta teisingai nustatyti ligą, o tokiu atveju gydymas nebus veiksmingas.
Pienligės gydymui dažniausiai skiriamas vietinio poveikio kremas arba ovulės (azolų grupės vaistai ar nistatinai). Jeigu po paskirto gydymo simptomai išnyko, kontrolinio makšties išskyrų tepinėlių pakartotinai atlikti nereikia.
Bakterinės vaginozės atveju gali būti taikomas platesnio spektro gydymas. Ši liga taip pat gali būti gydoma žvakutėmis, kurių vaistinėje galima įsigyti be recepto, tačiau kai kuriais atvejais gali būti skiriami geriamieji antibiotikai, kuriems būtinas gydytojo receptas.
