Nors skydliaukė yra vienas mažiausių žmogaus organų, ji atlieka itin svarbų vaidmenį. Be skydliaukės gaminamų hormonų žmogus negalėtų gyventi, vaikai neužaugtų sveiki. Ji svarbi vaiko augimui, brendimui, intelekto vystymuisi. Skydliaukės hormonai yra reikalingi sklandžiam visų žmogaus organų ląstelių darbui. Į ląsteles iš kakle esančios skydliaukės hormonai išnešiojami su krauju, jie atsakingi už ląstelių metabolizmą. Paprastai tariant, skydliaukės hormonai reguliuoja mūsų ląstelių darbo greitį.
Kokiais atvejais galima įtarti, kad dėl pablogėjusios sveikatos kalta būtent skydliaukė? Ar egzistuoja tam tikri specifiniai skydliaukės veiklos sutrikimo požymiai?
Pagrindinis skydliaukės pagaminamas hormonas yra tiroksinas. Pagal jo gamybos pokyčius yra išskiriami du pagrindiniai skydliaukės veiklos sutrikimai:
- Hipotirozė (nusilpusi skydliaukė) - kuomet pagaminama mažiau tiroksino, nei reikia visų organų ląstelėms. Ląstelių ir organų darbo tempas sulėtėja: širdis ima plakti lėčiau nei įprastai, dėl sulėtėjusių žarnyno judesių gali atsirasti vidurių užkietėjimas.
- Hipertirozė (per aktyvi skydliaukė) – kuomet pagaminamas per didelis tiroksino kiekis. Tokiu atveju ląstelės, o tuo pačiu ir organai dirba per greitai. Pavyzdžiui, per greitai plaka širdis, pagreitėja žarnų judesiai ir galimas viduriavimas. Hipotirozė yra dažniau pasitaikantis susirgimas.
Jei pradeda varginti dažnas širdies plakimas, svorio kritimas, padidėjęs dirglumas, nemiga, šilumos netoleravimas, padidėjęs prakaitavimas, reiktų įtarti skydliaukės veiklos suaktyvėjimą.
Jei jaučiamas nuovargis, mieguistumas, auga svoris, sausėja oda, atsiranda prislėgta nuotaika, blogėja dėmesio koncentracija, atmintis, tikėtinas skydliaukės darbo nusilpimas. Hipotirozė dažniausiai vystosi iš lėto, todėl simptomai atsiranda pamažu, ligos pradžioje būna ne tokie ryškūs.
Visgi kartais žmogus gali nejausti jokių simptomų arba jie būna nestipriai išreikšti. Tokiu atveju tik laboratorinių tyrimų pagalba galima diagnozuoti ligą. Bene kasdien tenka konsultuoti pacientus, kuriems skydliaukės veiklos sutrikimą leido įtarti atsitiktinai profilaktinio sveikatos patikrinimo metu atlikti skydliaukės hormonų tyrimai.
Ar paveldimumas turi didelę įtaką skydliaukės ligoms?
Dažniausia skydliaukės ligų priežastis yra autoimuninės skydliaukės ligos. Tai būklės, kai žmogaus imuninė sistema ima naikinti nuosavą skydliaukės audinį, tarsi jis būtų svetimkūnis, kaip koks virusas ar bakterija. Į tokį užpuolimą skydliaukė gali sureaguoti dvejopai: tapti per aktyvi arba per silpnai veikianti.
Kitos skydliaukės ligų priežastys yra buvęs spindulinis gydymas kaklo srityje, kai kurie vaistai, dalinis ar visiškas skydliaukės pašalinimas, per didelis arba per mažas jodo suvartojimas ir kt. Moterys gerokai dažniau serga skydliaukės ligomis. Nėštumas bei pirmasis pusmetis po gimdymo yra laikotarpis, kai dar labiau padidėja skydliaukės veiklos sutrikimų tikimybė.
Sergančiojo autoimunine skydliaukės liga artimieji turi didesnę riziką susirgti vienokia ar kitokia skydliaukės liga nei tie žmonės, kurių šeimoje skydliaukės ligų nėra diagnozuota.
Ar įmanoma pačiam pasitikrinti skydliaukę?
Pats žmogus galėtų užčiuopti ar pamatyti veidrodyje nebent nemažą skydliaukės mazgą ar cistą. Tikrai turime pacientų, kurie konsultacijai atvyksta, nes prieš keletą savaičių ar mėnesių pastebėjo kaklo formos pakitimą skydliaukės srityje arba užčiuopė guzelį. Tokiu atveju atliekame skydliaukės echoskopiją, kuri leidžia įvertinti skydliaukės dydį, mazgų ar cistų kiekį, jų dydį bei struktūrą.
Visgi skydliaukės veiklos sutrikimų diagnostika remiasi tik kraujo rodikliais. Šiais laikais, kai informacijos galybė pasiekiama ranka kompiuterio ar telefono pagalba, ne vienas iš mūsų linkęs ligas sau diagnozuoti interneto pagalba. O dar į pagalbą su patarimais atskuba draugės ar kaimynės. Tačiau niekada nerekomenduojame pradėti gydymo remiantis tik simptomais.
Kokie tyrimai atliekami ir kokiais metodais gydoma skydliaukė?
Pagrindiniai, kasdienėje praktikoje naudojami skydliaukės tyrimai yra paprasti, greiti ir beveik neskausmingi. Tenka iškęsti tik adatos dūrį, imant kraujo mėginį. Veniniame kraujyje tiriamas skydliaukės hormonų kiekis (TTH, FT4, FT3). Tyrimo rezultatas parodo, ar paciento skydliaukė veikia tinkamai, ar gamina per daug/per mažai tiroksino. Gali būti tiriami ir antikūniai prieš skydliaukę (dažniausiai skiriamas ATPO tyrimas, rečiau - kitų 2-jų tipų antikūnių tyrimas).
Retesniais atvejais, kai paciento skydliaukėje yra mazgų, gydytojas endokrinologas gali skirti mazgo aspiracinę punkciją plona adata. Ambulatoriškai atliekamos procedūros metu adatos dūrio pagalba paimamas nedidelis kiekis mazgo ląstelių, kurias mikroskopo pagalba įvertina gydytojas citologas.
Kartais tenka pasitelkti dar sudėtingesnius tyrimus, pavyzdžiui skydliaukės scintigrafiją. Šio tyrimo pagalba vertinamas skydliaukės mazgų funkcinis aktyvumas.
Skydliaukės ligos dažniausiai gydomos vaistais. Vienos rūšies tabletės skiriamos, kai skydliaukės veikla nusilpusi, visai kitokios – kai skydliaukė suaktyvėja. Periodiškai atliekami hormonų tyrimai leidžia įvertinti gydymo efektyvumą. Priklausomai nuo tyrimų rezultatų, vaistų dozės gali būti didinamos ar mažinamos. Kartais, kai medikamentinis gydymas yra neefektyvus, gali prireikti operacinio gydymo arba gydymo radioaktyviu jodu.
Internete galima rasti daugybę straipsnių su patarimais, kaip rūpintis savo širdimi, plaučiais ar kepenimis. Ar yra profilaktinių priemonių, padedančių apsaugoti skydliaukę?
Skydliaukės hormonų gamybai reikalingas mikroelementas jodas. Net 4 jodo molekulės įeina į tiroksino (T4) sudėtį, trijodtironinas (T3 hormonas) turi 3 jodo molekules. Suaugusiam žmogui reikia apie 150 mikrogramų jodo per dieną, nėščioms, žindančioms moterims – 175-200 mikrogramų.
Joduotos druskos vartojimas, gaminant maistą – pigiausias profilaktikos būdas. Šiais laikais joduota druska naudojama ir maisto pramonėje, gaminant labiausiai vartojamus produktus, pavyzdžiui duoną. Visgi nepamirškite, kad druską reikia vartoti saikingai. Jodo gausu jūros gėrybėse, jūrinėje žuvyje, jūros kopūstuose ir dumbliuose. Sveika atostogauti pajūry, nes jūros vandenyje ir ore yra daug jodo, tad visą reikalingą paros jodo dozę galime gauti su įkvepiamu pajūrio oru.
Kitas skydliaukei svarbus mikroelementas yra selenas, randamas fermento dejodinazės sudėtyje. Šis fermentas pašalina jodo molekulę iš T4 hormono, reguliuoja T4 ir T3 hormonų kiekį kraujyje. Seleno maistiniai šaltiniai yra jūros produktai, paukštiena, kiaulienos ar jautienos kepenys, kiaušiniai, grūdai, riešutai, ypač braziliški (Bertoletijų). Pasaulinė sveikatos organizacija suaugusiems žmonėms kiekvieną dieną rekomenduoja suvartoti 55 mikrogramus seleno.
Kalbant apie žalingus įpročius, reiktų paminėti, kad cigarečių dūmuose esantys toksinai didina skydliaukės ligų riziką, polinkį tokioms ligoms turintiems žmonėms. Rūkymas ypač kenksmingas suaktyvėjus skydliaukei, nes mažina medikamentinio gydymo efektyvumą bei apie 3 kartus didina endokrininės oftalmopatijos (rimtos akių komplikacijos) tikimybę.
Vis dėlto universalios, visų skydliaukės ligų išvengti padedančios profilaktinės priemonės neegzistuoja. Todėl žmones, kurių artimieji serga skydliaukės ligomis, skatiname kas keletą metų pasitikrinti. Rūpinkitės savimi ir būkite sveiki!
