Žinios apie alavijo naudą žmogaus sveikatai siekia senų senovę. Šumerų raštuose minima, kad šis augalas gydo žarnyno ir skrandžio ligas, padeda kenčiantiems nuo nemigos ir gali būti naudojamas grožio puoselėjimui. Iš įvairių istorinių šaltinių žinoma, kad šią gamtos dovaną senovės egiptiečiai, graikai, romėnai, arabai, kinai naudojo ne tik kaip gydomąją, bet ir kaip kosmetikos priemonę. Pasakojama, kad netgi Egipto faraonė Kleopatra savo odą lepindavusi iš alavijo pagamintais tepalais ir kremais. Šiandien iš alavijų taip pat kuriamos ne tik įvairios gydomosios, bet ir kūno priežiūros, grožio priemonės.
Specialistų teigimu, dėl išskirtinių šio augalo sudedamųjų dalių, alavijas veikia kone visą žmogaus organizmą. Alaviją daugiausia sudaro vanduo, įvairūs neorganiniai (kalis, chloras, kalcis) ir organiniai junginiai (baltymai, salicilo rūgštis), taip pat vitaminai: A, B grupės, C ir E. Alavijuose esantys baltymai turi net 18 aminorūgščių iš 23, kurios stimuliuoja imuninę sistemą.
Alavijai turi daug fitoncidų, kurie naikina bakterijas, mikrobus, ligas sukeliančius organizmus ir palankiai veikia žmogaus organizmo naudingųjų mikrobų vystymąsi, taip pat skatina nervų sistemos veiklą. Fitoncidai itin teigiamai veikia žmones, turinčius polinkį į nervinius sutrikimus, taip pat kamuojamus nemigos, pervargusius, padeda susigrąžinti darbingumą.
Alavijų sultyse esama ir antrachinonų, kurie pasižymi laisvinamuoju poveikiu, taip pat malšina skausmą ir slopina uždegimus, bei saponinų – glikozidų, kurie turi valomąjį ir antiseptinį poveikį.
Tyrinėjant alavijo gydomąsias savybes, buvo nustatyta, kad šio augalo sultys pasižymi baktericidiniu poveikiu, stimuliuoja apsaugines organizmo funkcijas, užkerta kelią uždegimui, skatina audinių regeneraciją. Šiais augalais gydomas diabetas, bronchinė astma, alergija, pūslelinė, burnos ertmės ligos, psoriazė, spuogai. Alavijų sultys naudojamos imunitetui stiprinti, virškinamojo trakto ligoms gydyti, taip pat sergant gastritu, užkietėjus viduriams. Alavijų lapai naudojami gydant bene visus odos pažeidimus, nudegimus, dermatitą, egzemą, kraujosruvas.
Norint patiems pasiruošti alavijų sulčių, reikėtų susmulkinti alavijų lapus, išspausti sultis ir jas nukošti per keletą marlės sluoksnių. Sultis patariama laikyti ne aukštesnėje nei 10 °C temperatūroje tamsioje vietoje sandariai uždarytame stikliniame indelyje.
Prieš ruošiant sultis, savaitę augalo nelaistykite, mat kuo rečiau laistomas alavijas – tuo didesnė jame sulčių koncentracija. Jeigu turite galimybę, nupjautus lapus porą savaičių palaikykite šaldytuve arba tamsioje ir ganėtinai vėsioje vietoje: tokiomis sąlygomis susidaro vadinamieji biogeniniai stimuliatoriai, kurie organizme stimuliuoja gyvybinius ir regeneracijos procesus. Vaistinei žaliavai paruošti naudokite sveikus lapus, augančius apatinėje ir vidurinėje augalo dalyse, ne trumpesnius nei 15 cm.
Paaštrėjus opai, sergant ūminėmis kepenų, inkstų bei tulžies ligomis, alavijo sulčių vartoti nepatartina. Taip pat atsargiau reikėtų elgtis sergantiems hemarojumi, linkusiems į viduriavimą ar besilaukiančioms moterimis. Išoriškai naudoti alaviją gana saugu, tačiau prieš geriant alavijo sultis vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
