Visi žinome, kad sąvokos „rudens depresija“ ar „žiemos snaudulys“ – ne iš piršto laužtos. Pasak statistikos, magnetinių audrų dienomis į gydytojus dėl širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimų žmonės kreipiasi triskart dažniau, o infarktų ir insultų skaičius tuo metu padidėja net 50 proc.
Galime manyti, kad visa tai tėra išsigalvojimas ir įsikalbėjimas, tačiau pažvelkime į gyvūnus - jie juk neapsimetinėja, o tiksliai orientuojasi metų laikuose, prie oro sąlygų derina sezoninę migraciją, įminga žiemą ir pabunda pavasarį tiksliai pagal savo vidinį laikrodį.
Mokslininkai aiškina, kad šaltakraujai gyvūnai (pvz. varlės, gyvatės) iš tikrųjų yra visiškai priklausomi nuo juos supančios aplinkos, ypač nuo temperatūros: šiai sumažėjus, jų organizme lėtėja medžiagų apykaita, gyvūnai užmiega. Aplinkos temperatūrai šoktelėjus aukštyn, jie taip pat nubunda.
Žmogus – ant aukštesnės evoliucijos pakopos pasilypėjęs šiltakraujis žinduolis, jo organizme puikiai išvystyta vidinės terpės stabilizacijos sistema (homeostazė). Vis dėlto nors pakitusi aplinkos temperatūra žmogaus nei užmigdo, nei pažadina, mūsų savijauta gali pagerėti arba pablogėti reaguodama į tokius aplinkos parametrus, kaip atmosferos slėgis, šviesa, santykinis oro drėgnumas. Ir tai išties paaiškinama moksliškai.
Saulės šviesa – svarbiausias bioritmų reguliatorius. Papuolusi į akies tinklainę ji virsta nerviniu impulsu ir reguliuoja „naktinio“ hormono melatonino išsiskyrimą. Nuo šio hormono priklauso mūsų miego gilumas, emocijos, savijauta. Jei šviesos mažai, melatonino išsiskiria per daug, o laimės hormono serotonino – per mažai. Taigi žmogus tampa mieguistas, jam gali paūmėti galvos skausmai, depresija.
Magnetinės audros ir oro slėgis
Magnetinės audros sukelia tokį patį adaptacinį stresą, kaip ir staigi laiko juostų kaita. Šis reiškinys susijęs su sprogimais Saulėje ir veikia visą mūsų planetą: į kosminę erdvę išmetamas didelis kiekis įkrautų dalelių, kurios per 1–3 dienas pasiekia Žemę ir provokuoja magnetinio lauko svyravimus bei mūsų savijautą. Net jei Saulėje viskas ramu, prieš didelį lietų ar pūgą daugybė žmonių pradeda nervintis be jokios priežasties. Šio reiškinio paslaptis – ore padidėjusi teigiamai įkrautų jonų koncentracija.
Pasak medikų, nors šie jonai ir teigiami, mums – ne į naudą. Ir vos ant grindinio pasipila lietaus lašai ar snaigės, visi šie nemalonumai dingsta. Kadangi dalelių krūvis pasikeičia į neigiamą, o šis – paradoksalu – veikia mus teigiamai. Štai kodėl po lietaus jaučiamės žvalūs, įgavę naujų jėgų. Dar vienas faktorius, galintis sukelti šoką mūsų homeostazei – atmosferos slėgis. Jam sumažėjus, ore sumažėja deguonies. Taigi mums kyla noras miegoti, juntamas silpnumas, sunkiau susikaupti.
Rizikos grupė
Į atmosferos slėgio pokyčius, magnetines audras ir kitus kataklizmus reaguoja visi, tačiau skirtingai. Kas gi labiausiai jaučia šių reiškinių poveikį?
– Maži vaikai. Jų nervų sistema ir receptorinis aparatas dar nėra galutinai susiformavęs;
– Žmonės, kurių organizme kinta hormonų pusiausvyra – paaugliai, nėščiosios, moterys menopauzės metu;
– Žmonės, kenčiantys nuo emocinių sutrikimų;
– Patiriantieji nuolatinį stresą;
– Sergantieji chroniškomis ligomis - hipertonija, hipotonija, artritu ir kt.
Orų valdyti gal ir negalime, tačiau kontroliuoti savo organizmo reakciją įmanoma. Taigi kaip sustiprinti savo homeostazę?
– Laikykitės dienos režimo, miegokite ne trumpiau nei 6–7 valandas, į patalus panirkite dar prieš pusiaunaktį.
– Reguliariai lankykitės pirtyje, saunoje ir baseine – temperatūrų kaita grūdina organizmą. Paprastesnis variantas - kontrastinis dušas.
– Puikų efektą organizmui suteikia plaukimas, SPA procedūros, šviesos, spalvų, kvapų, muzikos terapija, masažas ir netgi paprasčiausia mankšta.
– Maitinkitės sveikai.
– Išmokite atsipalaiduoti: darykite kvėpavimo pratimus, medituokite, imkitės mėgstamos veiklos.
– Jei į oro permainas reaguoja sąnariai, tepkite juos šildančiais tepalais, kuriuose būtų priešuždegiminių medžiagų, mažinančių skausmą ir patinimą.
– Kasdien raskite laiko pabūti gryname ore – bet kokiu oru.
Jei net ir vadovaujantis šiais patarimais jūsų savijauta kintant orams visai subjūra - kreipkitės į neurologą. Gali būti, kad jūsų „meteojautrumas“ visai nesusijęs su orais.
