Kęstuti, galbūt pradėkime nuo posakio „susidėvėjo sąnariai“. Kas šiuo atveju turi didesnę neigiamą įtaką - dideli fiziniai krūviai ar priešingai - aktyvumo trūkumas?
Sąnarių artrozė, arba taip vadinamas nusidėvėjimas – tai labiausiai paplitusi degeneracinė sąnarių ir stuburo liga, kuriai išsivysčius stipriai pažeidžiama sąnario kremzlė. Pagrindinė artrozės priežastis yra nuolatinis fizinis krūvis, viršijantis sąnario galimybes, tačiau artrozės priežastimi gali būti daugybė kitų faktorių - antsvoris, paveldimumas, galūnės ašies taisyklingumas, metabolinės ar autoimuninės bei kitos uždegiminės ar infekcinės ligos.
Šiais laikais vis daugiau populiarumo sulaukia lankstumo reikalaujančios sporto šakos, pavyzdžiui, joga. Kokia jūsų, kaip specialisto, nuomonė šiuo klausimu - ar sąnarių problemų turintiems žmonėms galima rinktis tokias treniruotes? Kokių sporto rūšių geriau būtų vengti ir kuo jas pakeisti?
Jogos užsiėmimai irgi gali būti skirtingi. Jei neatliekami nefiziologiški pratimai - joga kenkti neturėtų. Mano nuomone žmonėms, turintiems problemų su sąnariais, reikėtų vengti ekstremalios jogos užsiėmimų.
Straipsnio pradžioje užsiminėme apie jautrumą orų pokyčiams. Kodėl keičiantis orams pradeda mausti sąnarius?
Keičiantis orams - mažėjant atmosferos slėgiui - didėja sąnarinio skysčio klampumas, todėl tampa sunkiau judėti ir jau anksčiau pažeistame sąnaryje atsiranda skausmas.
Kalbant su specialistais apie įvairias sveikatos problemas, kone visi vieningai pabrėžia, kad dažnu atveju kalta būna genetika. Ar sąnarių problemos taip pat perduodamos genetiniu keliu? Kokias kitas esmines priežastis galėtumėte išskirti?
Tai, ką mes paveldime, yra svarbu. Vienu atveju tai gali būti kremzlių storis ir atsparumas, kitu atveju sąnariams įtakos gali turėti netiesioginiai veiksniai. Pavyzdžiui, ydinga kojos ašis ar aukšta kelio girnelės padėtis gali būti ankstyvų kelio sąnario problemų priežastimi, o sekli gūžduobė (klubo sąnario displazija) ar įgimtas klubo sąnario išnirimas gali sąlygoti ankstyvesnį klubo sąnario funkcijos sutrikimą.
Vaistinėse galima rasti pačių įvairiausių priemonių sąnarių skausmams malšinti - nuo daugumai jau įprastų gelių iki pleistrų ar magnetukų. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu? Ar verta tikėti žadamu efektu?
Mes, specialistai, laikomės nuomonės, kad svarbiausia, jog šios priemonės nepakenktų. O jei kažkam palengvins artrozės simptomus - tik džiaugsimės.
Internete - daugybė straipsnių ir patarimų, kaip saugoti savo sąnarius. Kokius esminius punktus jūs išskirtumėte?
Visų pirma - sąnarys skirtas judesiui. O nenaudojamas ar netinkamai naudojamas daiktas ar prietaisas greičiau genda. Taip yra ir su sąnariais. Mankšta ir ne per didelis fizinis aktyvumas geriną sąnario kremzlės mitybą, sutepa sąnarinius paviršius, skatina sąnarinio skysčio gamybą - taigi tinkamai elgiantis, galima padėti ilgiau išlaikyti gerą sąnario būklę.
Kęstuti, dauguma mūsų įpratę kentėti skausmus ir pas gydytojus apsilanko tik kritiniais atvejais, kuomet jokios priemonė nebepadeda. Taigi pabaigai svarbiausias klausimas: kada patartumėte nustoti užsiimti savigyda ir vietoje to kreiptis į specialistus?
Jei sąnario problema yra skausmas, patinimas, strigimas ar nestabilumo pojūtis, ryškus judesių sumažėjimas, trunkantis 3 sav. ir ilgiau, - tai jau rimtas signalas, kad jums gali prireikti specialisto pagalbos. Kartais savigyda gali būti neteisinga ir pabloginti situaciją. Tokiu atveju tolimesnis gydymas gali būti sunkesnis, ilgesnis, o kai kuriais atvejais padėti pacientui apskritai tampa sudėtinga.
