Medicinos literatūroje pateikiamos kelios endometriozės atsiradimo teorijos, tačiau nė viena iš jų iki galo nepaaiškina visų su liga susijusių aspektų. Į didžiausią rizikos grupę patenka jaunos, 20-40 metų amžiaus moterys. Liga turi daugybę įvairių simptomų, kurie labai primena menstruacijų metu patiriamus negalavimus, pavyzdžiui, gausios mėnesinės, skausminga ovuliacija ir t.t. Dėl šios priežasties dalis endometrioze sergančių moterų į medikus nesikreipia manydamos, kad tai tėra natūrali jų organizmo reakcija į ciklo pokyčius. Kai kuriais atvejais endometriozė vystosi ir be jokių simptomų, o gydytojai ją nustato tik tuomet, kai moteriai ilgą laiką nesiseka pastoti.
Endometriozė - tai liga, kai į gimdos gleivinę panašus audinys pradeda vešėti už gimdos ribų. Endometriumo (vidinės gimdos sienelės dalies) ląstelės kiekvieną mėnesį atsisluoksniuoja ir pasišalina mėnesinių metu, o vietoje senųjų ląstelių pradeda augti naujas endometriumo sluoksnis. Būtent prie šio sluoksnio pastojimo atveju prisitvirtinta embrionas. Dėl iki šiol tiksliai nežinomų priežasčių ląstelės ima „klaidžioti“ po visą organizmą ir susidaro ne tik ten, kur turėtų, bet ir visiškai tam netinkamose vietose: šlapimtakiuose, kiaušidėse, žarnyne, netgi plaučiuose. Tai ir vadinama endometrioze. Pagal lokalizaciją ji skirstoma į du tipus: genitalinę (atsirandančią lyties organuose) ir ekstragenitalinę (pažeidžiančią kitus organus).
Endometriozė gali atsirasti kartu su pirmosiomis mėnesinėmis, tačiau paauglėms liga nustatoma gana retai. Ir vėlgi, dėl klaidingo požiūrio į skausmingas mėnesines: esą tokie simptomai – normalus reiškinys. Paprastai negydoma liga išveši per 5-7 metus, todėl jos laiku neaptikus, merginai gali tekti susidurti su sunkiomis komplikacijomis, pavyzdžiui – negalėjimu pastoti.
Kaip jau minėjome, endometriozės simptomai gali būti labai įvairūs, tačiau dažniausiai jie susiję su skausmais ir mėnesinių ciklu. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra šie:
* Skausmingos mėnesinės ir priešmenstruacinis periodas;
* Skausmingas tuštinimasis ir šlapinimasis mėnesinių metu;
* Skausmingi lytiniai santykiai;
* Tepimas prieš mėnesines ir po jų;
* Pagausėjusios mėnesinės;
* Nereguliarios mėnesinės ir t.t.
Endometriozės išplitimas vertinamas stadijomis, jų yra keturios. Diagnozę dažniausiai patvirtina echoskopija. Be įprastų diagnozės nustatymo būdų atliekama pilvo ertmės apžiūra laparoskopu. Tiriant ant pilvo organų paviršiaus ieškoma endometriumo salelių, jos yra paimamos ir ištiriamos. Tai padeda ne tik patvirtinti diagnozę, bet ir nustatyti ligos išplitimo laipsnį bei pasirinkti gydymo taktiką.
Kadangi ligos priežastys nėra tiksliai žinomos, kaip nuo endometriozės apsisaugoti taip pat nėra aišku. Įvairios teorijos pateikia skirtingas ligos atsiradimo prielaidas. Pavyzdžiui, viena iš teorijų teigia, kad mėnesinių metu endometriumo ląstelės pro kiaušintakį patenka į pilvo ertmę ir čia implantuojasi bei pradeda augti. Kita teorija teigia, kad ligos atsiradimą lemia genetinės priežastys. Taip pat manoma, kad endometrinis audinys iš gimdos į kitas kūno vietas gali patekti per limfinę ir kraujo sistemas.
Oficialiais duomenimis endometrioze serga 8-10 procentų vaisingo amžiaus moterų. Tačiau tai – tik oficialioji statistika, nes dauguma moterų tiesiog neidentifikuoja ligos simptomų ir nesikreipia į medikus.
Negydoma endometriozė gali sukelti nevaisingumą ir navikus, tačiau endometriozės supiktybėjimas pasitaiko gana retai. Priklausomai nuo ligos stadijos ir jos sunkumo, gali būti skiriami skirtingi gydymo metodai: chirurginis, hormoninis arba sudėtinis gydymas.
Todėl pastebėjusios jus varginančius nemalonius simptomus, negalvokite, kad tai – tik normalus su mėnesinėmis susijęs reiškinys. Kreipkitės į ginekologą, kuris padarys išsamius tyrimus ir išsiaiškins tikrąją simptomų priežastį. Juk bet kuri laiku pastebėta liga įveikiama kur kas greičiau ir efektyviau.
