Jei į kraujo lašą pažvelgtume pro mikroskopą, pamatytume, kad jis sudarytas iš kelių rūšių ląstelių - eritrocitų, trombocitų bei leukocitų.
Eritrocitai (RBC)
Pagrindinė eritrocitų funkcija — deguonies pernešimas iš plaučių į audinius ir anglies dvideginio pernešimas iš audinių į plaučius. Eritrocitų skaičius gali padidėti sergant lėtinėmis širdies ir plaučių ligomis, tačiau bandydamas prisitaikyti prie aplinkos sąlygų organizmas gali imti gaminti daugiau eritrocitų nei įprastai. Pavyzdžiui, aukštai kalnuose gyvenančių žmonių eritrocitų kiekis gali būti padidėjęs, o moterims menstruacijų laikotarpiu jis gali būti sumažėjęs. Padidėjęs eritrocitų kiekis įspėja apie infekcijas ir uždegimus organizme, taip pat jų kiekis gali padidėti operacijų metu, po gimdymo ar nėštumo laikotarpiu.
Sumažėjus eritrocitų kiekiui, diagnozuojama anemija, įprastai vadinama mažakraujyste. Anemija išsivysto tada, kai dėl ligos arba nusilpusio organizmo susilpnėja kraujo ląsteles gaminančių organų veikla arba suintensyvėja eritrocitų irimas.
Eritrocitų norma vyrams yra 4,5‒5,9 X 1012/l (litre), o moterims ‒ 4,1‒5,1 X 1012/l.
Kraujo tyrimo lape galite aptikti raides ENG. Tai eritrocitų nusėdimo greitis per valandą, laikant kraują mėgintuvėlyje. Eritrocitų nusėdimo greičio norma vyrams 2-10 mm/val, moterims — 2-15 mm/val.
Leukocitai
Leukocitai, kurie dar vadinami baltaisiais kraujo kūneliais, yra skirstomi į penkias grupes: neutrofilus (NEUT), limfocitus (LYMPH), monocitus (MONO), eozinofilus (EOS) ir bazofilus (BASO).
Eozinofilai įprastai atskleidžia alergines organizmo reakcijas. Neutrofilai perspėja apie bakterinį uždegimą, limfocitai – apie virusinį uždegimą arba tuberkuliozę. Monocitai taip pat gali rodyti virusinį uždegimą, tačiau jų gali padaugėti sveikstant po ligos – tuomet jie rodo organizmo atsaką į ligą. Bazofilų kiekio pokytis dažniausiai pastebimas sergant retesnėmis ligomis.
Nuolat padidėjęs leukocitų kiekis gali būti ūmios ar lėtinės infekcijos požymis. Jei leukocitų kiekis sumažėjęs, galima įtarti mažą arterinį spaudimą, ilgalaikį nuovargį, nepilnavertę mitybą ar infekcijas.
Leukocitų norma suaugusio žmogaus kraujyje yra 4,0-9,0x109/l.
Trombocitai (PLT)
Trombocitai – tai ląstelės, atsakingos už kraujo krešėjimą. Labai svarbu, kad trombocitų kiekis būtų normos ribose, nes tiek per didelis, tiek per mažas trombocitų skaičius yra pavojingas. Esant per dideliam trombocitų kiekiui, didėja kraujo krešulių susidarymo tikimybė. Mažesnis nei normalus trombocitų skaičius pavojingas tuo, kad sumažėja kraujo krešėjimo galimybės, todėl susižeidus ar patyrus traumą, žmogus gali nukraujuoti. Ženklus trombocitų kiekio sumažėjimas gali būti sergant tam tikromis kraujo, kepenų, vėžinėmis ligomis.
Trombocitų normos ribos yra 180‒320 X 109/l.
Hemoglobino bei gliukozės tyrimai
Visiems suaugusiems kartą per metus patartina išsitirti ir pasitikrinti hemoglobino bei cukraus kiekį kraujyje.
Hemoglobinas – vienas iš svarbiausių eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) komponentų. Šis baltymas prisijungia deguonies molekules, todėl pakankamas jo kiekis yra labai svarbus. Sumažėjęs hemoglobino kiekis gali būti besivystančios anemijos (mažakraujystės), vidinio kraujavimo ar vidaus organų pažeidimo požymis. Hemoglobino kiekio sumažėjimo priežastimi gali tapti nevisavertė mityba bei alinančios dietos. O štai hemoglobino kiekio padidėjimas gali būti susijęs su kraujo ligomis ir širdies nepakankamumu.
Hemoglobino norma vyrams 135‒160 g/l, o moterims 120‒150 g/l.
Gliukozė yra svarbiausias organizmo angliavandenis (visi kiti angliavandeniai virškinimo metu yra verčiami gliukoze). Tai pagrindinis energijos šaltinis. Suaugusio žmogaus smegenys kasdien sunaudoja apie 120 g gliukozės. Gliukozės atsargos kaupiamos kepenyse glikogeno pavidalu. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje signalizuoja apie cukrinio diabeto ligą. O sumažėjęs gliukozės kiekis byloja apie prastą mitybą arba hormonų veiklos sutrikimą. Gliukozės kiekio kraujyje tyrimą patariama atlikti bent kartą per du metus.
Sveiko žmogaus kraujyje gliukozės kiekis svyruoja maždaug nuo 4,1 iki 6,1 mmol/l nevalgius.
