Dėl didelio saugumo ir mažos pašalinių reiškinių atsiradimo rizikos, hialurono rūgšties užpildų naudojimas ginekologijoje sparčiai populiarėja. PRP terapijos ir hialurono užpildų pagalba galima gydyti lėtines makšties infekcijas, seksualinių funkcijų sutrikimus ar šlapimo takų ligas - šlapimo nelaikymą, skausmingą šlapinimąsi, lėtines šlapimo takų infekcijas. Apie naujausius ir moderniausius šių problemų sprendimo metodus kalbamės su „Northway“ medicinos centro ginekologe Lina Čiaplinskiene.
Makšties gleivinės išsausėjimas bei sumažėjęs lytinis potraukis kenkia intymiam moters gyvenimui, tačiau ne kiekviena drįsta kreiptis pagalbos į specialistus. Kokias pagrindines šios problemos atsiradimo priežastis galėtumėte išskirti?
Makšties sausumas, kitaip atrofinis vaginitas, – tai makšties gleivinės uždegimas, sąlygotas estrogenų sumažėjimo. Estrogenų receptorių randama vulvos srityje, makštyje, šlapimo pūslėje, šlaplėje, dubens dugno raumenyse. Šios struktūros jautriai reaguoja į estrogenų nepakankamumą. Makšties sienoje sumažėja kolageno, elastino ir lygiųjų raumenų. Makšties epitelis tampa plonesnis, sumažėja glikogeno produkcija.
Su makšties sausumu susiduriama įvairiais gyvenimo periodais, tačiau dažniausiai jis pasireiškia sumažėjus estrogenų kiekiui. Estrogenų sintezės sumažėjimą gali sukelti menopauzė, gimdymas, žindymo laikotarpis, medžiagų apykaitos sutrikimai, Sjogreno sindromas, chirurginis kiaušidžių pašalinimas ar onkologiniai susirgimai, kurių gydymo metu galimas poveikis kiaušidėms (pvz. spindulinė terapija). Estrogenų koncentracijai įtaką gali daryti ir antidepresantų, antihistamininių bei antihipertenzinių vaistų vartojimas bei hormoninės kontraceptinės tabletės.
Makšties atrofija diagnozuojama apžiūros metu: makšties gleivinė atrodo suplonėjusi, pabalusi, blizgi, vietomis matomos kraujosruvos. Moterys skundžiasi deginimo pojūčiu ar niežuliu makštyje, makšties prieangyje, dispareunija (skausmingais lytiniais santykiais), retais atvejais galimas tepimas kraujingomis išskyromis iš makšties.
Makšties sausumas sukelia seksualinės funkcijos sutrikimus (potraukio, susijaudinimo ir seksualinio pasitenkinimo sumažėjimą), todėl labiausiai vargina lytiškai aktyvias moteris.
50 proc. moterų pomenopauziniu laikotarpiu patiria simptomus, susijusius su šlapimo takų disfunkcija, kurią sąlygoja makšties atrofija. Tai turi įtakos ne tik seksualinei funkcijai, bet ir neigiamai veikia gyvenimo kokybę. Estradiolio koncentracija kraujo serume premenopauziniu laikotarpiu svyruoja nuo 147 iki 1 468 pmol/l, o pomenopauziniu laikotarpiu - nuo 7 iki 170 pmol/l. Toks ryškus estrogenų trūkumas atsispindi makšties fiziologijoje ir sukelia makšties ligas.
Ar makšties gleivinės išsausėjimas gali būti susijęs su padidėjusia įvairių infekcijų rizika? Kokias šalutines sveikatos problemas tai gali sukelti?
Moterys, kurioms pasireiškia atrofinis vaginitas, dažniau susiduria su bakterine infekcija ar kandidoze. Pieno rūgšties bakterijos (Lactobacillus) yra vyraujanti bakterijų rūšis makštyje. Šios bakterijos atlieka ir fiziologines funkcijas, iš kurių pagrindinė – normalios ir organizmui įprastos makšties mikrofloros palaikymas.
Laktobacilų gaminama pieno rūgštis palaiko normalų makšties pH (3,8–4,6) ir slopina žalingų bakterijų prisitvirtinimą prie makšties epitelio ląstelių. Pieno rūgšties bakterijų kiekis priklauso nuo moters amžiaus bei estrogenų koncentracijos. Daugiausia laktobacilų randama naujagimystės ir reprodukciniame amžiuje, mažiausiai – vaikystėje ir pomenopauziniu tarpsniu, kai estrogenų esti mažiausiai.
Sumažėjus laktobacilų kiekiui pakyla makšties pH (tampa šarmingesnė), taip susidaro palankios sąlygos patogeninės mikrofloros kolonizacijai. Sutrikus mikroorganizmų balansui, pradeda vyrauti anaerobai, kurie gali sukelti bakterinę vaginozę, dažniau diagnozuojama makšties kandiamokozė (makšties grybelis).
Kokie metodai įprastai taikomi, norint atkurti makšties drėgnumą?
Visų pirma tai sveika gyvensena. Patartina mesti rūkyti ar bent sumažinti surūkomų cigarečių skaičių. Nustatyta, kad rūkančias moteris šis simptomas vargina dažniau.
Taip pat svarbios higienos priemonės. Reikėtų vengti gausaus kvapių higieninių priemonių naudojimo, nes jos gali pažeisti normalią makšties mikroflorą. Higienos priemonės turi būti specialiai pritaikytos kasdienei intymiajai moterų higienai. Kadangi makšties pH yra rūgštesnė nei sveikos odos, ilgalaikis išorinių lytinių organų prausimas sveikai odai subalansuotomis higienos priemonėmis gali išsausinti makšties gleivinę ar net sukelti uždegimą.
Vietinis makšties sausumo gydymas padeda sumažinti diskomfortą ir skausmą lytinių santykių metu. Makštį drėkinti rekomenduojama ne tik dėl nemalonių simptomų, bet ir dėl galimo atrofinio makšties uždegimo po lytinių santykių, plonėjant makšties ir vulvos odai. Gydymui gali būti taikomi hormoniniai arba nehormoniniai preparatai.
a) Gydymas hormoniniais preparatais:
Atrofinio vaginito gydymas paremtas vietine estrogenoterapija kremų, tablečių, žvakučių forma. Atlikta daug mokslinių tyrimų, kurie įrodė, kad vietinis gydymas yra pakankamai efektyvus ir padeda sumažinti atrofinio vaginito sąlygotus nemalonius pojūčius.
Jaunesnio amžiaus moterims gali būti rekomenduojami peroraliniai estrogenai ar estrogenų pleistrai. Nors tyrimais įrodytas vietinio gydymo saugumas net ilgą laiką vartojant estrogenų preparatus, dalis moterų bijo vartoti pakaitinę hormonų terapiją (PHT).
b) Gydymas ne hormoniniais preparatais:
Moterims, nenorinčioms vartoti hormoninių preparatų, šis gydymo metodas gali būti alternatyva, tačiau moksliniais duomenimis ne hormoninių preparatų teigiamas poveikis gydant makšties atrofiją nėra įrodytas. Renkantis šį gydymo metodą rekomenduojama palmių bei arbatmedžio aliejus, vitaminas E, lecitinas, medetktų tepalas, drėkinamieji kremai ir lubrikantai.
PRP procedūra ir hialurono rūgšties injekcijos - kuo ypatingi šie metodai ir kokiais atvejais jie gali būti taikomi?
PRP - trombocitais pripildytos plazmos (angl. Platelet rich plazma, PRP) terapija. PRP – tai paciento kraujo plazmos, atitinkamai paruoštos ir sumaišytos su hialuronu, injekcijos į problemines vietas.
PRP terapijos metodu gali būti gydomos lyties organų ligos, pavyzdžiui, makšties atrofija (deginimo jausmas, niežėjimas, perštėjimas); seksualinės funkcijos sutrikimai: dispareunia (skausmas lytinių santykių metu), lytinio susijaudinimo sumažėjimas, sunkumas pasiekti orgazmą; lėtinės makšties infekcijos: dažnai pasikartojantis makšties grybelis ar nespecifinės kilmės lėtiniai makšties uždegimai; šlapimo takų ligos: šlapimo nelaikymas, skausmingas šlapinimasis, lėtinė šlapimų takų infekcija.
Hialurono rūgštis - tai natūraliai žmogaus organizme randamas polisacharidas, kuris suteikia audiniams struktūrą ir užtikrina optimalų žmogaus organų funkcionavimą. Hialurono rūgšties užpildų naudojimas ginekologijoje sparčiai populiarėja dėl didelio saugumo ir mažos pašalinių reiškinių atsiradimo rizikos.
Hialurono rūgties užpildai skirstomi į du tipus:
Be stabilizatoriaus – užpildą sudaro nestabili hialurono rūgštis. Užpildas naudojamas odos drėkinimui, atrofjos gydymui. Dar kitaip vadinama biorevitalizacija. Hialurono rūgšties koncentracija gali būti nuo 12-18 mg/1 ml.
Su stabilizatoriumi - užpildą sudaro nestabili hialurono rūgštis. Užpildas naudojamas audinių tūrio padidinimui, formos sukūrimui. Hialurono rūgšties koncentracija gali būti nuo 20-25 iki 28 mg/1 ml. Hialurono rūgšties užpildų su stabilizatoriumi kokybė priklauso nuo hialurono rūgšties išgryninimo būdo, koncentracijos bei stabilizatoriaus tipo.
Senos kartos hialurono rūgšties pagrindinis šaltinis yra įvairūs susilpninti streptokoko štamai. Šios bakterijos yra patogeniškos žmogui, todėl egzistuoja užteršimo toksinais ir imunogeniškais likučiais rizika. Moderni technologija remiasi gerai žinomų nepatogeniškų Bacillus subtilis bakterijų štamų fermentacija – gaunama aukštos kokybės, veiksminga ir saugi hialurono rūgštis.
Išgaunant HR iš streptokoko, membranos suardymui naudojami cheminiai tirpikliai ir toksiną neutralizuojančios medžiagos, todėl yra galimybė, kad atsiras pačios membranos likučiai bei endotoksinai. Bacillus subtilis išskiria HR į ląstelės išorę ir izoliavimas vyksta distiliuoto vandens pagalba. Bacillus subtilis - tai gerai žinoma, nepatogeniška bakterija, naudojama gaminti įvairiems produktams, kuriems suteiktas DPKS (pripažintas kaip saugus) statusas JAV.
Užpildai su didesne hialurono rūgšties koncentracija pasižymi ilgesniu terapiniu poveikiu. Taip pat geriau suformuoja norimą dydį bei formą probleminėje gydomojoje vietoje.
Didžioji dalis šiuo metu rinkoje esančių užpildų yra stabilizuoti, naudojant monomerus (pvz., DVS ar BDDE). Naujų technologijų užpildai naudoja polimerą: PEG (polietilenglikolį). PEG polimero reakcijos su biologiniais paviršiais bei makromolekulėmis yra labai gerai ištirtos įvairiose biotechnologinėse bei farmacinėse programose. PEG kovalentiniais ryšiais prisijungia prie HR grandinių ir stabilizuoja tinklą.
Hialurono užpildų naudojimo indikacijos:
a) Lytinių lūpų atrofija ar hipotrofija, odos tonuso susilpnėjimas.
b) Išorinių lytinių organų ir makšties odos – gleivinės atrofijos sukeltas niežėjimas, sausumas, deginimo pojūtis, dispareunia.
c) Makšties laisvumas ir tarpvietės randai po epiziotomijos.
d) Po gimdymo išsiplėtusi įeiga į makštį arba makšties spindis.
e) Makšties gleivinės atrofija - po gimdymo, menopauzės.
f) G taško augmentacija.
Koks yra šių procedūrų efektyvumas ir ilgalaikiškumas?
Trombocitai yra pagrindiniai veiksniai, kietųjų ir minkštųjų audinių regeneracijos mechanizme. Jie stimuliuoja augimo faktorius (FGF, PDGF, TGF-SS, EGF, VEGF), kurie dalyvauja kamieninių ląstelių migracijoje, diferenciacijoje ir proliferacijoje. Jie taip pat stimuliuoja fibroblastus ir endotelio ląsteles, sukeldami atitinkamą naujos tarpląstelinės medžiagos formavimąsi ir neovaskuliarizaciją.
Įrodyta, kad PRP minkštuosiuose audiniuose didina kolageno gamybą, sustiprina odos elastingumą, tonusą ir storį, skatina kamieninių ląstelių diferenciaciją ir proliferaciją, sukelia angiogenezę.
Kadangi PRP terapija yra terapinė injekcija be stabilizatoriaus, jos poveikis trumpesnis. Efektas taip pat priklauso nuo individualių organizmo savybių. Paprastai procedūrą rekomenduojama kartoti kas 3 - 6 mėnesius.
Hialurono rūgšties užpildai padeda sudrėkinti odą ir makšties gleivinę, stimuliuoja fibroblastus ir taip skatina kolageno gamybą. Užpildai su hialuronu pasižymi klampumu, elastiškumu ir plastiškumu, todėl sukuriama norima forma ir dydis.
Kadangi užpilduose hialurono rūgštis yra surišta su stabilizatoriumi, poveikis ilgesnis. Efektas priklauso nuo hialurono rūgšties gavimo technologijos ir stabilizatoriaus tipo. Paprastai procedūrą rekomenduojama kartoti praėjus 9-12 mėnesių.
Kaip šios procedūros gali padėti spręsti kitą gana dažnai pasitaikančią intymią problemą - šlapimo nelaikymą?
PRP terapija ir hialurono rūgšties užpildai rekomenduojami makšties atrofijos sukeltam šlapimo nelaikymo gydymui.
PRP terapijos metu aktyvinami regeneraciniai mechanizmai, stimuliuojama fibroblastų ir kolageno gamyba. Dėl to atstatomas makšties odos tonusas ir elastingumas, skatinama makšties liaukų sekrecija ir atkuriamas drėgnumas. Skirtingai nuo kitų gydymo metodų, esant šlapimo nelaikymui, taikoma speciali PRP leidimo technika į makšties priekinę sienelę.
Hialurono rūgštis yra didelės molekulinės masės glikozaminoglikanas, plačiai pasiskirstantis jungiamajame ir epiteliniame audinyje. Dėka unikalaus gebėjimo išlaikyti drėgmę iki 1000 kartų savo svorio, hialurono rūgštis yra ideali medžiaga makšties atrofjai gydyti. Hialurono rūgšties užpildai, kurių gamyba remiasi naujomis technologijomis, savo sudėtyje turi kalcio hidroksiapatitą ir amino rūgštis. Kalcio hidroksiapatitas svarbus fibroblastų biostimuliacijai, kuri aktyvina kolageno gamybą ir didina odos elastingumą bei drėgnumą. Amino rūgštys (glicerinas ir L peptinas) dalyvauja kolageno stimuliacijoje ir odos drėgmės atkūrime.
