Kaip mokslas supranta žodį „draugas?“
Skirtinguose sociologiniuose tyrimuose šis žodis apibūdina skirtingus dalykus. Draugu gali vadinti kolegą darbe, su kuriuo pietaujate, draugę, su kuria lankotės linksmuose vakarėliuose, ar žmogų, su kuriuo artimai bendravote studijų laikais arba mokykloje sėdėjote viename suole. Naujausiame moksliniame tyrime, publikuotame žurnale „Child Development“, mokslininkai įrodė draugystės paauglystės laikotarpiu naudą.
Ką mokslininkai kalba apie draugystės naudą?
Draugystė paauglystės laikotarpiu turi įtakos žmogaus psichinei sveikatai ateityje. Tyrime dalyvavo 169 įvairių tautybių ir skirtingos turtinės padėties žmonės. Mokslininkai apklausė tyrimo dalyvius kai jiems buvo 15, 16 ir 25 metai. Tie, kurie penkiolikos ir šešiolikos turėjo draugą, sulaukę 25 metų buvo mažiau linkę į depresiją ir nerimą palyginti su tais, kurie paauglystėje artimo bičiulio neturėjo.
„Mūsų nenustebino, kad draugystė paauglystės laikotarpiu – labai svarbi. Mus nustebino tai, kad ji formuoja žmogaus psichikos būklę ateičiai“, – mokslinį tyrimą komentavo jo autorė Rachel Narr.
Vienas senas ar šimtas naujų socialiniame tinkle?
Atsižvelgiant į šiuolaikines realijas, paaugliai linkę vaikytis ne bendravimo, o populiarumo. Tūkstančiai „draugų“ socialiniuose tinkluose „Facebook“ ar „Instagram“ jiems gali pakeisti vieną tikrą draugą. Tai nėra teisinga. Psichologas Timas Kasseras ėmė tyrinėti šią temą ir įrodė, kad žmonės, kurie vaikosi draugų kiekybės, vėliau jaučiasi mažiau laimingi nei tie, kuriems pakanka vieno, tačiau labai artimo bičiulio.
Draugystė prieš lėtines ligas?
Mičigano universiteto (JAV) psichologijos profesoriui Billui Chopikui pavyko įrodyti ryšį tarp draugystės ir lėtinių ligų eigos. Tyrimo, kuriame dalyvavo 280 tūkstančiai žmonių, metu paaiškėjo, kad brandžiame amžiuje lėtinės ligos reiškiasi silpniau, jeigu turite gerą draugą. Čia vėlgi svarbi bendravimo kokybė: paviršiniai draugai, kuriuos susitikus nepadoru verkti, girtis ar iki ašarų juoktis – nesiskaito.
