Labiausiai išplitusi herpes viruso forma – tai lūpų pūslelinė. Iš pradžių pajaučiate pulsuojantį skausmą ir niežėjimą lūpų srityje, vėliau pasirodo raudonos dėmelės, kurios virsta pūslelėmis. Pūslelės savaime ar mechaniškai jas pažeidus plyšta ir jų vietoje atsiranda žaizdelės, iš kurių sunkiasi skaidrus skystis. Po kurio laiko žaizdelės pasidengia šašais, kurių jokiu būdu negalima nukrapštyti. Pirmiausia, šie šašiukai susidaro iš leukocitų, kurie kovoja su virusu, o būdamos po jais, žaizdelės užgyja greičiau. Antra, nudraskius šašiukus, padidėtų infekcijos tikimybė, kuri situaciją tik pablogintų.

Paprastai lūpų pūslelinė išsilaiko 7–10 dienų. Jeigu per šį laikotarpį simptomai nepraeina, kreipkitės į dermatologą, nes tokiu atveju herpesas greičiausiai bus tik kitos ligos simptomas.

Neretai bėrimas pasireiškia ir nosies šnervių srityje ar kitose vietose. Apskritai, herpeso formų yra labai daug, įskaitant ir genitalijų sritį, o pati pavojingiausia – akių pūslelinė, nes galimos įvairios komplikacijos, net aklumas. Būna atvejų, kai virusas pažeidžia ir vidaus organus, jo taikiniu tampa silpniausias vieta kūne. Ligą apsunkina herpeso „draugystė“ su kokiais nors kitais virusais. Pavyzdžiui, moters organizme herpesui aktyviai sąveikaujant su žmogaus papilomos virusu, padidėja tikimybė susirgti gimdos kaklelio vėžiu.

Įprastai pakartotinę pūslelinę išprovokuoja peršalimai, perkaitimai, stresai, net menstruacijos, kitaip tariant, pūslelių atsiradimas ant lūpų įspėja apie imuniteto nusilpimą. Tačiau egzistuoja ir kitokios, išorinės priežastys, pavyzdžiui, perteklinė ultravioletinių spindulių dozė. Kadangi apsisaugoti nuo šio užkrato praktiškai neįmanoma (daugeliu atvejų šį virusą mums dar vaikystėje per bučinius „dovanoja“ giminės ir artimieji), spręsti tenka dvi užduotis: kovoti su bėrimu jam pasirodžius arba stiprinti imunitetą tam, kad apsaugotumėte save nuo herpeso pasikartojimo.

Deja, stiprinti imunitetą nėra paprasta: nepalanki ekologinė situacija, lėtinis nuovargio sindromas, neteisinga mityba, žalingi įpročiai, įvairių rūšių spinduliuotės – visa tai silpnina organizmo apsaugines galimybes. Ypatingai atsargiai elkis su antibiotikais. Dažnas antibiotikų vartojimas silpnina imunitetą, nors nepaisant to, gydytojai linkę juos skirti vos susirgus. Beje, žodis „antibiotikas“ verčiamas kaip „prieš gyvenimą“, nes jis žudo ir naudingas ląsteles.

Kaip stiprinti savo organizmą?

Visų pirma, būtina pasirūpinti virškinamuoju traktu, juk imuniniai procesai savo darbą pradeda žarnyne. Norint, kad šie procesai vyktų nepriekaištingai, turite turėti sveiką tulžį ir maistas turi būti gerai suvirškintas. Žarnų nepraeinamumas ir skrandžio darbo sutrikimai turi neigiamą poveikį apsauginėms organizmo funkcijoms.

Labai svarbu laiku pradėti gydymą. Būtina laiku šalinti lėtinės infekcijos židinius. Pavyzdžiui, daugelis iš mūsų neskuba kreiptis į odontologą dėl dantų karieso, kol nepradeda skaudėti. O juk tuo metu organizmas turi sutelkti savo jėgas kovai su infekcija, kurios nesunkiai galima būtų atsikratyti.

Daugiau vitaminų! Stiprios imuninės sistemos pagrindą sudaro sveikas gyvenimo būdas: nerūkykite, nepiktnaudžiaukite alkoholiu, sveikai maitinkitės. Sintetinius vitaminus organizmas ne visada įsisavina, ypač turint virškinimo problemų. O štai iš maisto organizmas pasiims viską, ko jam reikia. Todėl jūsų mitybos racioną turi sudaryti vitaminų turintys produktai: daržovės, vaisiai. Taip pat labai sveika valgyti košes.

Nuo senų laikų imunitetą stiprindavo priemonėmis iš gamtos: ežiuole, ženšeniu, rožine radiola (auksinė šaknis). Labai veiksmingai imunitetą stiprina erškėtuogių nuoviras, tačiau jį gerti reikia su pertraukomis (apsunkina inkstų darbą). Organizmą sustiprinti galima ir homeopatinėmis priemonėmis. Jos nekenksmingos ir pakankamai efektyvios.

Kai kurie žmonės bijo pradėti vartoti papildomas priemones, neva jos gali sukelti priklausomybę ir organizmas nebesugebės pats kovoti. Nieko panašaus. Jeigu žmogaus imuninė sistema linkusi į pasikartojantį nusilpimą, ją tiesiog būtina sistemingai stiprinti.