„Jei išėję į pensiją nuspręsite nieko neveiki, tik valgyti ir miegoti – tai jau aktyvaus gyvenimo pabaiga. Bet yra ir kitas pasirinkimas – pradėti gyventi ir veikti. Kol esame gyvi, tol niekam nėra per vėlu. Trukdo tik nuostatos mūsų pačių galvose. Jeigu jų nekeisime, nieko nebus“, – teigia ji.
Sakydama, kad mokytis ar siekti pokyčių gyvenime niekada nėra vėlu, J. Radvilė netuščiažodžiauja – didžiųjų savo gyvenimo permainų moteris ėmėsi maždaug prieš 10-metį, jau sulaukusi pensinio amžiaus.
Nusprendusi, kad žmogus, jo mąstymas, jo galimybių suvokimas, tobulėjimas yra daug įdomiau už kompiuterius, J. Radvilė baigė vadybos ir lyderystės magistro studijas bei daugelį kitokių mokymų ir seminarų. Sėkmingai verslui vadovaujanti ir vadybos, laiko planavimo, asmeninio efektyvumo bei savirealizacijos seminarus vedanti moteris dalijasi 3 paprastais patarimais, kaip perkopus 50-ies metų amžiaus ribą pradėti aktyviai gyventi ir atrasti savo laimės receptą.
1. Raskite mėgstamą veiklą ir paverskite ją kasdienybe
Doc. J. Radvilės teigimu, peržengus garbingo amžiaus slenkstį turtu tampa ne pragyventų metų skaičius, o sukaupta išmintis, patirtis, žinios. „Nesvarbu, kokie mūsų gabumai, finansinė padėtis, galimybės – per daugelį metų esame nemažai ko patyrę ir išmokę, tad belieka visą tai panaudoti taip, kad keistume savo ir aplinkinių gyvenimą į gerąją pusę“, – sako ji.
Moteris pataria, kuo anksčiau atsakyti sau į klausimą – „ką aš galėčiau daryti, kai sulauksiu pensijos, kuo tada norėčiau užsiimti ir kaip tam pasiruošti?“. „Jei jūsų darbo sritys susijusios su ekonomika, finansais, vėliau porai nedidelių įmonių galite padėti su buhalterine apskaita. Dirbote juristu? Pasiūlykite asmenines juridines konsultacijas. O jei buvote mokytojas – galite teikti korepetitoriaus paslaugas, susivienyti su skirtingų dalykų mokytojais. Klientų tokioms veikloms visada atsiras“, – tikina doc. J. Radvilė.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad pensija – pats metas jūsų pomėgiams atsiskleisti ir virsti džiaugsmą teikiančia veikla. Doc. J. Radvilė bendrauti mėgstantiems žmonėms siūlo teikti trumpalaikes ligonių ar vaikų priežiūros paslaugas, gardžiai gaminantiems – pasisiūlyti suruošti vaišes svečiams ar šeimos šventėms. Ji akcentuoja, kad daug dirbančioms ir mažai laiko turinčioms šeimoms tokių paprastų paslaugų labai trūksta: „O kur dar moterys, mėgstančios rankdarbius, ar puikiai meistraujantys vyrai. Aš pati labai džiaugiuosi kaiminystėje gyvenančiu buvusiu staliumi, kurį visada galiu pakviesti pakabinti lentynas ar veidrodį, pakeisti durų spyną“.
2. Dalinkitės savo žiniomis ir nenustokite tobulėti
Anot doc. J. Radvilės, metams bėgant sukaupta gyvenimiška išmintis, patirtis, žinios įgauna prasmę tik tada, kai jomis dalijamasi su kitais. „Kiekvienas žmogus per savo gyvenimą prikaupė vertingo dvasinio, intelektinio turto. Asmeninis kiekvieno turtas yra vis kitoks, savotiškas. Ir dalinimasis juo veikia kitaip nei atiduodant pinigus – atiduodant savo sukauptą vidinį turtą jo mumyse tik daugėja“, – pastebi doc. J. Radvilė.
Moteris ragina – jei manote, kad turite patirties, žinių, kurios būtų įdomios kitiems, dalinkitės jomis: „Kad ir nedideliame draugų rate – diskutuoti apie tai, kas įdomu, ką perskaitėte ar sužinojote daug naudingiau, nei dejuoti, skųstis bloga valdžia ar kylančiomis kainomis“.
Plėsti ir gilinti žinias taip pat niekada nėra vėlu. „Pasidairius galima rasti paskaitų ir seminarų, dažnai net nemokamų, mus dominančiomis temomis. Veikia trečiojo amžiaus universitetai, vyksta įvairūs mokymai. Būti aktyviam – svarbiausias įprotis, kurį turėjome išsiugdyti gyvenime. Nuolat savo interesų ratą plečiantis žmogus prisideda prie savo gyvenimo ir jo kokybės gerinimo“, – sako doc. J. Radvilė.
3. Įsileiskite į savo gyvenimą naujus žmones
J. Radvilė pastebi, kad daugiausia džiaugsmo kiekvienam iš mūsų atneša artimi ir brangūs žmonės aplink. Įprastai vyresnio amžiaus žmonės nelinkę megzti naujų kontaktų, dažniau lieka šeimos rate. „Neapsiribokime tik turimais pažįstamais, jų ratas natūraliai siaurėja. Visuomet būkime atviri naujoms pažintims. Žmonės dažnai sukiojasi rate draugų, apie kuriuos labai daug žino, tad abiems pusėms po kurio laiko tampa nebeįdomu bendrauti. Nauja pažintis kaskart įneša į mūsų gyvenimą šviesos ir naujų spalvų. Juk kiekvienas žmogus – tai neištirtas pasaulis, o jų aplink tiek daug“, – akcentuoja doc. J. Radvilė.
Moteris ragina nebijoti nueiti ten, kur niekada nebuvome, nuvykti kur nors vieniems. „Nebijokime prisėsti prie nepažįstamų – jei turite ką pasakyti, jei esate gerai nusiteikę, žmonėms bus įdomu su jumis pabendrauti. Kodėl vieni visur susiranda draugų, o kitiems tai nepavyksta? Taip yra todėl, kad mes patys save stabdome. Juk niekas mūsų nemokė bendravimo – atvirkščiai, nuo vaikystės buvome mokomi nekalbėti su nepažįstamais žmonėmis, raginami suktis savų rate, – pastebi doc. J. Radvilė. – Bendraukime, klauskime, domėkimės viskuo, kas aplink – juk tai yra gyvenimas. Nepraraskime gyvenimo džiaugsmo, neleiskime mūsų sielai pražilti anksčiau už mūsų plaukus“.
