„Northway“ medicinos ir chirurgijos centro gydytoja odontologė Rūta Zykutė sako, jog labai svarbu žinoti teisingus atsakymus patiems ir veiksmų imtis nedelsiant. Tiesa, skirti dėmesio dantims turėtume ne tik pasirodžius problemoms. Kur kas svarbiau tinkamai juos prižiūrėti ir kuo anksčiau užkirsti kelią giliam gėdimui.

Pas odontologą neskubame eiti kol nepajaučiame skausmo ar akivaizdžių dantų pokyčių. Ar taip elgtis teisinga?

Pas savo odontologą rekomenduojama lankytis kartą per metus, o vaikams kartą į pusmetį.

Periodonto ligos ar prasidėję dantų gedimai pradžioje gali būti nepastebimi ir be jokio skausmo ar sukeliamo diskomforto. Būtent šiame etape sugydyti dantys visuomet bus ilgaamžiškesni, o gydymo intervencijos mažesnės.

Odontologai vis kartoja, kad žmonės nepakankamai prižiuri dantis. Ar priežiūrai pakanka valytis dantis ryte / vakare? Ka dar galime padaryti norėdami juos turėti sveikus?

Pateiksiu toki pavyzdį. Sustatykite visus namuose esančius batus į eilę ir paėmę batų šepetį juos brūžinkite visus kartu. Ar batai bus švarus po vieną atskirai? Taip ir su dantimis. Kiekvieną dantį reikia valyti atskirai vieno danties šepetėliu,

pasta

ir tarpdančių siūlu, o jeigu

burnos higienistas

paskyrė, reiktų naudoti ir tarpdančių šepetėlį. Priemonių yra tikrai daug, todėl geriausiai visoje šioje pasiūloje jums padės išsirinkti burnos higienistas, pas kurį turėtumėte apsilankyti profesionaliai burnos ertmės higienos procedūrai ne rečiau kaip kartą per metus. Be abejo, labai svarbi ir sveika, pilnavertė mityba, saikingas rūgščių produktų vartojimas. Sveikas gyvenimo būdas, vengiant alkoholio vartojimo, rūkymo ir streso.

Kartais prireikia gydyti dantį jam pašalinant nervą, kas skamba skausmingai ir nepatraukliai. Ar tiesa, kad ištraukus nervą dantis ima greitai trupėti ir gali sulūžti, nes yra negyvas?

Prieš dantų šaknų kanalų gydymą pacientui yra atliekamas vietinis nuskausminimas, todėl gydymo procedūra tikrai neskausminga. Procedūros metu išvalomi visi karieso pažeisti audiniai, iš danties šaknų kanalų specialiais instrumentais pašalinami bakterijomis infekuoti audiniai, kanalai plaunami dezinfekuojančiais tirpalais ir užpildomi specialia hermetizuojančia medžiaga. Žinoma, pašalinus nervą dantis tampa silpnesnis ir trapesnis, nes netenka kraujotakos bei intervacijos iš vidaus. Nervas yra pagrindinė danties jungtis su galvos smegenimis, kurioms gali perduoti informaciją apie į dantį ateinančią kandimo jėgą, prasidėjusį kariesą ir kitus jutimus. Dėl to netekus nervo rekomenduojama kuo skubiau dantį restauruoti (protezuoti) specialiais užklotais ar vainikėliais. Taip apsaugosite nervo netekusį dantį nuo skilimo, kas dažniausiai baigiasi danties pašalinimu.

Kalbant apie kramtomuosius dantis ir jų netekimą, dažnai neskubame po pašalinimo tvarkyti likusios tuščios vietos, ramindamiesi posakiu „nėra danties – nėra problemos“, taip pat ir dėl lėšų bei laiko stokos. Ko netenkame su išrautu dantimi ir ar galime gyventi be jo?

Netekus dantų suardomas natūralus dantų eilių vientisumas. Tuomet atsiranda atskirų dantų grupių funkcinis perkrovimas. Dėl prarasto tam tikro dantų skaičiaus likusiems dantims tenka didesnis krūvis, tad kramtymo metu tenkantis spaudimas į likusius dantis viršija normalaus dantų spaudimo jėgą. Esant tokiai situacijai, formuojasi funkcinis dantų perkrovimas. Dėl to gali skaudėti dantis kramtant, neatlaikę jėgų perkrūvio dantys ima lūžinėti. Ilgainiui atsiranda patologinis dantų paslankumas apie dantį pradėjus tirpti žandikaulio kaului ir dantys pradeda judėti į defekto pusę.

Jeigu iškrenta tam tikros grupės dantys iš apatinio žandikaulio, viršutinio žandikaulio tos pačios grupės dantys nebeturi atramos ir laikui bėgant išilgėja bei gali pasislinkti viena ar kita kryptimi, sukeldami dantų eilių deformacijas. Kuo seniau pašalintas dantis, tuo deformacija didesnė.

Įprastai maistas kramtomas abejomis žandikaulio pusėmis, jos funkcionuoja pasikeisdamos. Praradus nors vieną iš kramtomųjų dantų, toji pusė praktiškai neatlieka kramtomosios funkcijos, tai gali lemti mitybos įpročių pakitimus, sutrinka maisto

virškinimas

burnoje, gali atsirasti skrandžio

ligų

. Tačiau noriu pabrėžti, kad praradus dantį ir ilgai jo nerestauravus, netenkame ne tik danties, bet ir buvusio danties pločio bei aukščio jam atkurti. Likę dantys gauna per didelį krūvį, jie greičiau dyla, perkraunami kramtyme dalyvaujantys raumenys bei apatinio žandikaulio sąnarys. Pacientai skundžiasi neįprasta apatinio žandikaulio padėtimi, pasunkėja ir pailgėja maisto kramtymas, jaučiamas kramtymo raumenų nuovargis, sąnario skausmas. Sąnario kartais gali ir neskaudėti dėl kompensacinių organizmo mechanizmų, tačiau specialių tyrimų metu sąnario

patologijos

nustatomos beveik visais dantų netekimo atvejais.

Protinių dantų rovimo klausimas aptarinėjamas daugelį metų, tačiau vieningos nuomonės pacientai taip ir neišgirsta. Kokiais atvejais rekomenduojama juos rauti, o kada – palikti?

Kiekvienas pacientas yra unikalus. Su tik jam būdinga protinių dantų anatomija, skaičiumi ir lokalizacija, todėl negalima pasakyti, kad visais atvejais būtina rauti protinius dantis, ar atvirkščiai, visiems juos palikti. Tik ištyręs pacientą kliniškai ir rentgenologiškai gydytojas odontologas gali nustatyti reikalingas ar ne protinių dantų šalinimas.

Protiniai dantys – tai tretieji krūminiai dantys, mediciniškai dar vadinami aštuntaisiais. Šie dantys iš esmės nesiskiria nuo kitų krūminių dantų, tačiau pastarieji pradeda dygti 17 – 25 metų amžiaus tarpsnyje, dygsta abiejuose žandikauliuose ir dažniausiai yra keturi. Tačiau pasitaiko atvejų, kai šie dantys pradėję kaltis taip ir neišdygsta visą gyvenimą, kartais išlenda ne visi, o kai kuriems pacientams net nėra jų užuomazgų. Tyrimų duomenimis apie 10% žmonių visai neturi protinių dantų. Tokia situacijų įvairovė grindžiama evoliucijos teorija. Mokslininkai mano, kad protiniai dantys šiuolaikinio žmogaus organizme yra rudimentiniai ir linkę atrofuotis.

Mūsų protėviai valgydavo neapdorotą, kietą, žalią maistą, tad aktyvuojami intensyvaus kramtymo žandikauliai išsivystydavo daug didesni, o protiniams dantims išdygti buvo pakankamai vietos, nes jie dalyvavo gyvybiškai svarbioje kramtymo funkcijoje. Evoliucijos eigoje mitybos įpročiai keitėsi, dantims tenkantis krūvis mažėjo, nes buvo naudojamas vis labiau apdorotas, lengviau sukramtomas maistas. Dėl to šiuolaikinio žmogaus žandikaulis išsivysto pakankamai mažas, pasidaro sunku sutalpintų protinius dantis, jie neišdygsta ar išdygsta netaisyklingoje padėtyje, sukeldami eilę komplikacijų.

Gydytoja odontologė Rūta Zykutė

(medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ nuotr.)

Kokios yra dažniausiai pasitaikančios komplikacijos palikus protinius dantis augti?

Aplinkinių minkštųjų audinių uždegimas yra dažniausiai pasitaikanti komplikacija. Nepilnai išdygus dančiui iš gleivinės susiformuoja kišenė, dar vadinama „kapišonu“, dengianti likusią danties dalį, kuri yra nuolat traumuojama. Po ja kaupiasi maisto likučiai, formuojasi bakterinis apnašas. Jį pašalinti įprastiniais higienos būdais yra labai sunku, dėl to išsivysto pūlingas audinių uždegimas, vadinamas perikoronaritu. Negydoma ši

infekcija

gali plisti į gerklę ar kaklą. Pagrindiniai uždegimo simptomai yra dantenų patinimas dantų lanko gale,

blogas burnos kvapas

ir skonis, intensyvus skausmas toje veido pusėje, kur dygsta dantis, apimantis ausį, smilkinį, sunkus, skausmingas išsižiojimas ar rijimas, pakilusi temperatūra, galvos skausmai. Perikoronaritas gydomas išoperuojant susidariusią gleivinės kišenę, skiriant vaistų nuo uždegimo ir skausmo. Jei gleivinė atauga ir

uždegimai

nuolat kartojasi, tada rekomenduojama tokį dantį šalinti.

Kada protinius dantis reikia šalinti?

Išskirčiau keletą atvejų:

1. Kai protiniai dantys nefunkcionalūs, stipriai pažeisti ėduonies, pulpito ar periodontito.

2. Kai dėl protinių dantų šaknų sandaros ar sunkios prieigos kokybiškas endodontinis gydymas neįmanomas.

3. Kai nepilnai išdygę protiniai dantys sukelia nuolat pasikartojančius minkštųjų audinių uždegimus – perikoronaritą.

4. Kai neišdygę retinuoti protiniai dantys gali pažeisti gretimo danties šaknis ar sukelti dantų susigrūdimus.

5. Kai kreivai išdygę protiniai dantys kramtant žaloja skruostų gleivinę.

6. Kai dėl nepilnai išdygusių ar netaisyklingoje padėtyje esančių protinių dantų kaupiasi bakterinis apnašas ir greta esantys dantys pažeidžiami ėduonies.

7. Siekiant sumažinti cistų atsiradimo tikimybę aplink retinuotą dantį arba jau pašalinti dantį su susiformavusia cista.

8. Siekiant sumažinti

infekcijų

ir

komplikacijų

tikimybę, chirurgai rekomenduoja retinuotus neišdygusius ar netaisyklingoje padėtyje prasikalusius protinius dantis pašalinti paauglystės pabaigoje iki 20 metų, kai šaknys dar ne visiškai susiformavusios. Kuo ilgiau delsiama, tuo labiau padidėja rizika komplikuotam rovimui, nes pasitaiko atvejų, kai retinuoto danties šaknys apgaubia nervus ar gretimų dantų šaknis.

Kiek protinių dantų galima šalinti vienu metu? Koks nuskausminimo metodas taikomas šalinimo metu?

Tik nuo individualios situacijos priklauso ar protinio danties rovimas bus paprasta procedūra ir užteks vietinės nejautros, tokios pačios kaip gydant ėduonį ar atliekant kitą dantų gydymo procedūrą, ar prireiks rimtesnės chirurginės intervencijos, kuri taip pat gali būti atliekama tiek vietinėje, tiek bendrinėje nejautroje. Kokio sudėtingumo, kiek dantų planuojama šalinti ir kokios trukmės operacija bus, priklauso nuo individualios situacijos. Vieniems pavyksta pašalinti per trumpesnį laiko tarpą, kitiems procedūra užtrunka valandą ir ilgiau. Jei yra planuojamas visų keturių protinių retinuotų dantų šalinimas, sergama širdies, kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu bei kitomis ligomis, keliančiomis grėsmę sveikatai, tada pacientas guldomas į ligoninę planinei operacijai.