1. Niekada nemėgau geltonos spalvos. Mano manymu, ji mažai kam tinka. To priežastis, matyt, daugumos mūsų šviesus gymis. Tada toptelėjo, kad geltona – lyg saulės, kurios pas mus labai trūksta, spindulys garderobe.
Suteikia nepaaiškinamo džiugesio ir optimizmo. Ėmiau ją jaukintis. Mažomis dozėmis, kaip vitaminą C – kartą per dieną, po mažą detalę: rankinę, diržą ar batus. Ir nors visa kita – grafiška, šie maži akcentai suteikia žavingo originalumo.
Ne ką mažiau nemėgau ant klubų segimų rankinių. Į madą grįžo tai, kas man primena turgaus prekeivius ir „kietus bičus“ iš prasto rajono. Ilgainiui akis priprato, atradau gero dizaino pavyzdžių – stilingų ir labai funkcionalių.
2. Dabar – apie tai, ką dievinu. Vyriškas stilius man visada – prie širdies.
Kostiumas madingas, ne vieną sezoną šmėžuoja Jasono Wu, Victorios Beckham, Saint Laurent'o ar mados namų „Gucci“ kolekcijose.
Pikantiška vyriškumo ir moteriškumo samplaika intriguoja ir nišinių aromatų pasaulyje. Tokius kvepalus rekomenduoju turėti kaip slaptą ginklą.
Kvapusis vanduo „Onyx Pearl“ („Agonist“)
Dar vienas nepamainomas ginklas mano arsenale – odą atgaivinantis purškiklis su vitaminu B6.
3. Ir dar – desertai akims. Supratau, kaip svarbu maitintis įkvepiamais vaizdais, estetika, siurbti į save idėjas. Kinas – tobulai numalšina šį alkį. Intriguojama ir neįprasta graikų režisieriaus Yorgos'o Lanthimos'o juosta „Šventojo elnio nužudymas“ palieka ilgai išliekantį įspūdį.