Kas yra alerginis kontaktinis dermatitas? Ar sunku jį atpažinti?
Alerginis kontaktinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė odos reakcija į nuolatinį ar pakartotinį kontaktą su alergizuojančia medžiaga. Ši liga gerokai pablogina gyvenimo kokybę, neretai netgi sutrikdo žmogaus darbingumą. Alerginiu kontaktiniu dermatitu susirgusius asmenis vargina niežulys, paraudimas, pažeistų vietų patinimas, dėmių ir pūslelių atsiradimas.
Pažeistas odos plotas paprastai atsiranda kontakto su įvairiomis cheminėmis medžiagomis vietoje. Gydotoja K. Linauskienė pastebi, jog pacientai dažniausiai kreipiasi dėl plaštakų ir veido srities bėrimų, kurie yra lėtiniai ar linkę atsinaujinti.
Kaip diagnozuojama, ar kontaktinis dermatitas yra alerginis, ar jį sukėlė kiti veiksniai?
Kontaktinis dermatitas gali būti dviejų rūšių: apie 80 % atvejų priskiriama iritaciniam kontaktiniam dermatitui, kai tiesioginį odos pažeidimą sukelia sąlytis su dirginančiu cheminiu arba fiziniu veiksniu. Tai – vietinės toksinės reakcijos rezultatas. Labai dažnai jis pasireiškia kaip profesinė liga: gydytojams, kirpėjoms, maisto, statybų pramonės ir kitų profesijų atstovams, kasdien susiduriantiems su dezinfekantais, rūgštimis, šarmais ar tirpikliais.
Kitus 20 % sudaro alerginis kontaktinis dermatitas. Tai – lėtinė padidėjusio jautrumo reakcija, atsirandanti odai liečiantis su cheminėmis medžiagomis, kurios kartą jau įjautrino organizmą. Alerginiam kontaktiniam dermatitui būdingos ir kryžminės reakcijos (jautrumas panašios cheminės struktūros medžiagoms).
Šiai ligai diagnozuoti labai svarbi anamnezė: informacija, kurią pacientas pateikia tikslingai atsakydamas į gydytojo klausimus apie profesinę ar kasdienę veiklą, hobius, rankdarbius ir kt. Įvertinus simptomus ir įtarus alerginį kontaktinį dermatitą, atliekami diagnostiniai tyrimai.
Kaip diagnozuojamas alergenas? Ar gali jų būti ne vienas?
Alergenams nustatyti naudojami odos lopo mėginiai – vienintelis patikimas ir saugus tyrimo metodas. Atitinkamos koncentracijos alergenai sudedami į specialias kameras, kurios užklijuojamos ant paciento nugaros. Reakcija į provokacinius mėginius vertinama po 48 val., 72 val. ir 7 dienų. Gali būti, kad žmogus alergiškas ne vienam alergenui, todėl svarbu atlikti išsamų ir kokybišką tyrimą.
Odos lopo mėginių yra labai daug, tačiau dažniausiai pacientai tiriami su Europos bazinės serijos alergenų rinkiniu. Jį sudaro dažniausiai Europoje nustatomi alerginį kontaktinį dermatitą sukeliantys alergenai. Gydytojas, įvertinęs paciento nusiskundimus, gali rekomenduoti atlikti odos lopo mėginius su kosmetikos, kirpėjų, metalų, akrilatų, stomatologine ar kitomis diagnostinėmis serijomis.
Alerginio kontaktinio dermatito gydymas
* Gydymas pradedamas nuo paprasčiausio veiksmo – alergeno pašalinimo iš aplinkos;
* Jei alergenas yra darbinėje aplinkoje, rekomenduojama joje naudoji specialias darbo apsaugos priemones;
* Atkuriama kontaktinio dermatito pažeistos odos barjerinė funkciją. Įvertinus simptomus, kiekvienam pacientui individualiai skiriamas specifinis gydymas (emolientais, vietiniais gliukokortikoidų preparatais ar kt.).
Metalai: auskarai, laikrodis, netgi šaukštas gali sukelti alerginį dermatitą
Vieni pagrindinių alergenų yra metalai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad auskarų vėrimas jauname amžiuje padidina alerginio kontaktinio dermatito riziką. Taip pat dažnas bižuterinių papuošalų dėvėjimas gali sąlygoti įsijautrinimą metalams.
Alerginę reakciją gali sukelti ir taurieji metalai, pvz., auksas, tačiau dažniausiai alergizuoja nikelis, kobaltas ir chromas. Nikeliui alergiški net 30 % žmonių. Šis metalas plačiai naudojamas bižuterijos, laikrodžių, indų, virtuvės reikmenų, protezų gamyboje. Netgi sagos ar užtrauktukas, kuriuose yra nikelio, gali įjautrinti organizmą.
Nikeliui alergiški žmonės dažnai įsijautrina ir nuo kobalto. Įkvėpus jo dulkių, gali išsivystyti kobalto astma, pasireiškianti dusuliu, kosuliu ir švokštimu.
Pavojai slypi ir kosmetikos priemonėse
Gydotoja K. Linauskienė pastebi, jog dažnai susiduria su kontaktinėmis alergijomis, sukeliamomis įvairių kosmetikos priemonių. Galima tuo priežastis: nuo 2005 m. kosmetikos ir higienos gaminiuose leista naudoti metilizotiazoninoną ir metilchlorizotiazolinoną – konservantus, kurie iki tol naudoti tik chemijos pramonėje (klijams, dažams ir tirpikliams gaminti).
Nors šių konservantų kiekis atitinka ES normas ir laikomas nepavojingu, visgi jo pakanka organizmui įjautrinti ir alerginiam kontaktiniam dermatitui sukelti. Todėl reikia stebėti odos reakciją į kosmetiką ir, kilus įtarimui, nebenaudoti tam tikrų priemonių.
Gydytojos K. Linauskienės teigimu, natūrali kosmetika irgi nėra panacėja. Į ją taip pat dedama cheminių medžiagų, o augalinėje kosmetikoje gausu augalinių alergenų, galinčių sukelti alergines organizmo reakcijas. Todėl, ir naudojant pastarąją kosmetiką, verta stebėti, ar ji tinka jūsų odai.
